Abstract
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
 Peliksas Bugailiškis (1883–1965) – teisininkas, visuomenininkas, regioninio, visuomeninio kraštotyros judėjimo ir kraštotyros muziejų koncepcijos ideologas, Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus (1923 m.) ir Šiaulių kraštotyros draugijos (1927 m.) įsteigimo iniciatorius, ilgametis jų globėjas. Apie jo muziejinę ir su kraštotyra susijusią veiklą daug rašyta, išleisti atsiminimai ,,Gyvenimo vieškeliais“, kur daug dėmesio skiriama šioms veiklos sritims. Šio straipsnio tikslas – remiantis P. Bugailiškio egodokumentika – atsiminimais ir asmenine korespondencija – pristatyti jį ne tik kaip muziejininką praktiką, bet ir kaip muziejininkystės teorijos kūrėją.
Highlights
Much has been written about his museum and regional studies related activities; his memoirs Gyvenimo vieškeliais (Along the Highways of Life) paying much attention to the said activity fields were published as well
Thanks to Peliksas Bugailiškis, in the interwar period Šiauliai Museum Aušra had become the largest and best organised museum in the Lithuanian provinces: every year it organised as many as 15–20 fieldwork expeditions during which the golden fund of contemporary museum collections was collected; the collections were organised on the basis of scientific requirements; a new exposition was prepared; exhibitions were held; publishing activities began (Šiaulių metraštis and Gimtasai kraštas were published); it was sought to erect a museum building with a ‘skansen’ in Šiauliai
Being self-taught in this field, he laid theoretical foundations to museum studies and was able to prove in practice that museums could be found in the provinces and that they had to be organised in a professional rather than amateur manner
Summary
Peliksas Bugailiškis (1883–1965) – teisininkas, visuomenininkas, regioninio, visuomeninio kraštotyros judėjimo ir kraštotyros muziejų koncepcijos ideologas, Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus (1923 m.) ir Šiaulių kraštotyros draugijos (1927 m.) įsteigimo iniciatorius, ilgametis jų globėjas. Bugailiškio atsiminimų egzempliorius[3] aktyviai buvo naudojamas kaip tarpukario Lietuvos kraštotyros ir muziejininkystės šaltinis. P. Bugailiškio supratimu, „Kraštotyros muziejus yra tiriamoji švietimo bei mokslo įstaiga“8, o svarbiausias kraštotyros muziejų tikslas – liaudies būties, kuri yra etnografijos mokslo objektas, tyrinėjimas. Šiaulių kraštotyros draugijai buvo perduotas Aušros muziejus. Muziejus kartu su Šiaulių kraštotyros draugija įsteigė Tautosakos centrą, kuriame Vytauto Didžiojo universiteto tautosakos komisijai buvo surinkta apie 1 110 vnt. Aušros muziejaus atstovų sukurta muziejinių vertybių dokumentavimo metodika buvo remiamasi Panevėžio ir kituose kraštotyros muziejuose. Bugailiškis teikė moksliniam muziejinės medžiagos tvarkymui: „Mokslinė muziejaus bei draugijos veikla, kai nebuvo kvalifikuotų muziejininkų bei kraštotyrininkų, taip pat dėl labai ribotų lėšų negreit priėjo prie tikslesnio mokslinio tiriamojo darbo. Lietuvos muziejininkystės procese Šiaulių Aušros muziejus su kraštotyros draugija vaidino panašų vaidmenį kaip VSM, VLAK, VDKM.“26. Jis klojo teorinius muziejininkystės pamatus ir įrodė praktiškai, kad ir provincijoje gali būti kuriami muziejai, kad jie gali klestėti, tačiau turi būti tvarkomi ne mėgėjiškai, o profesionaliai
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
