Abstract

Straipsnyje analizuojama joginės, ar ypatingosios, percepcijos (yogipratyakṣa) prigimties samprata indiškosios epistemologijos kontekste. Remiantis pirminiais Indijos filosofinių mokyklų (darśana) sanskrito šaltiniais bei šiuolaikiniais kritiniais tyrimais bandoma atsakyti į klausimus: kaip įvairiose mokyklose aprašoma ir kategorizuojama joginė percepcija? Koks vaidmuo jai suteikiamas bendroje Indijos epistemologinėje schemoje (pramān ̣avada)? Kaip ši percepcija verifikuojama ir jos pažinimas validuojamas ir kokia polemika šiuo klausimu vyko tarp skirtingų Indijos mokyklų? Kodėl ir kokiais argumentais remdamasi joginę percepciją atmeta ortodoksalioji mimansos (mīmāṃ sā) mokykla? Tyrimui pasitelkiama kompleksinė – tekstologinė semantinė, hermeneutinė ir lyginamoji – metodologija. Daroma išvada, kad joginę percepciją pripažįsta ir į bendrą pažinimo sistemą inkorporuoja beveik visos filosofinės Indijos mokyklos: joga, samkhja, budistai, vedanta, njaja, vaišešika ir kt., tik skirtingai ją interpretuoja. Paradoksalu yra tai, jog vienintelė mokykla, demonstruojanti radikalų nepasitikėjimą jogine percepcija, yra vediškosios hermeneutikos ir ritualistinės egzegezės tradicija – mimansa ir jos atstovas Kumārila Bhaṭṭa (7 a.). Atskleista, jog mimansos mokykla neigia ne konkrečius pavienius joginio pažinimo teiginius ir ne pačią joginės percepcijos galimybę, bet tokio ypatingojo pažinimo loginio pagrindimo nenuoseklumą, perteikimo kitiems lingvistinį tikslumą ir antjuslinio pažinimo naudą legitimuojant apreiškimo (śruti) teiginius paprastiems žmonėms.

Highlights

  • Introduction to the Middle WayCandrakīrti’s Madhyamakāvatāra with Commentary by Jamgön Mipham

  • The article is dedicated to the analysis of the nature

  • On what arguments such perception is refused by orthodox Mīmāṃsā school

Read more

Summary

Audrius Beinorius

Remiantis pirminiais Indijos filosofinių mokyklų (darśana) sanskrito šaltiniais bei šiuolaikiniais kritiniais tyrimais bandoma atsakyti į klausimus: kaip įvairiose mokyklose aprašoma ir kategorizuojama joginė percepcija? Njajos mokyklos patriarcho Gautamos (2 a.) Nyāya-sūtra pateikia bene aiškiausią ir klasikinės Indijos filosofijos istorijoje įtakingiausią percepcijos apibrėžimą: „Percepcija – tai juslių organų ir objektų sąveikoje atsirandantis pažinimas – nekonceptualus, nekintantis ir įtikinamas.“4 Indijos materializmą ir skepticizmą reprezentuojanti čarvakų (cārvāka) mokykla yra vienintelė Indijoje pripažįstanti tik jutimą kaip validų pažinimo šaltinį ir atmetanti kitus penkis, net ir išprotavimą. Nesigilindami į beveik dvylika amžių besitęsusią diskusiją tarp budistinių fenomenalistų ir njajos-vaišešikos naiviųjų realistų apie percepcijos prigimtį per se (tai bandysime atlikti kitame straipsnyje), šiame tekste, remdamiesi pirminiais Indijos filosofinių mokyklų sanskrito šaltiniais bei šiuolaikiniais kritiniais tyrimais, pabandysime atsakyti į klausimus: kaip įvairiose mokyklose aprašoma ir kategorizuojama joginė percepcija? Nesigilindami į beveik dvylika amžių besitęsusią diskusiją tarp budistinių fenomenalistų ir njajos-vaišešikos naiviųjų realistų apie percepcijos prigimtį per se (tai bandysime atlikti kitame straipsnyje), šiame tekste, remdamiesi pirminiais Indijos filosofinių mokyklų sanskrito šaltiniais bei šiuolaikiniais kritiniais tyrimais, pabandysime atsakyti į klausimus: kaip įvairiose mokyklose aprašoma ir kategorizuojama joginė percepcija? Koks vaidmuo jai suteikiamas bendroje Indijos epistemologinėje schemoje (pramāṇavada) ir kognityvių žmogaus sąmonės funkcijų sistemoje? Kaip ši percepcija verifikuojama ir kaip validuojamas jos pažinimas; kokia polemika šiuo klausimu vyko tarp skirtingų Indijos mokyklų? Kodėl ir kokiais argumentais remdamasi joginę percepciją atmeta ortodoksalioji mimansos (mīmāṃsā) mokykla? Bandant atsakyti į šiuos klausimus bus pasitelkiama kompleksinė – tekstologinė semantinė, hermeneutinė ir lyginamoji – tyrimo metodologija

Joginė percepcija indiškų filosofinių ir teologinių mokyklų diskurse
SANSKRITO ŠALTINIAI
Full Text
Published version (Free)

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call