Abstract
The article analyses the image of man in the written sources of the Western Aukštaitian subdialects of Kaunas region. The object of research is the lexeme man. The methodology of the Lublin Ethnolinguistic School and Jerzy Bartmiński was followed in the article; the works of Polish, Russian and Lithuanian ethnolinguists were also drawn on. The work is based on two types of data: systematic (dictionaries of subdialects) and textual (texts in subdialects). The material of the Western Aukštaitian subdialects of Kaunas region reveals the perception of the world by villagers and their worldview of the language. The definitions of lexicographic sources highlight three main aspects of man: physical – adult, no gender distinction; mental – intelligent, pleasant, kind, honest, serious; social – daily life related to work, relationships with other people, various communities.The study is not limited to the definitions of lexemes, but also takes into account all the data in the lexicographic entry of the word: collocations and quotations illustrating the use of the title word.The data of the lexicographic and subdialect corpus allow reconstructing the lexical semantic field of man, reflect the structure of man’s concept in discourse on subdialects, and present those features of the meaning that the representatives of the subdialect have in mind when using the word man in a specific context.According to the data in Lithuanian subdialect texts and lexicographical, man is a being capable of thinking and speaking, physically fit and healthy, honest, an obedient subordinate, working, communicating, dependent on others, his own nation or religion.
Highlights
The article analyses the image of man in the written sources
Jerzy Bartmiński was followed in the article
The work is based on two types of data
Summary
Vakarų aukštaičių kauniškių šnektų žodynuose, taip pat ir LKŽe žmogaus reikšmių nurodoma nevienodai. [SAVYBĖS] – niẽkai (blogas, netikęs), nežmoniškas, nesusitupėjęs (nesubrendęs), neskubantis, kerštingas, pastovus, dievotas, tikintis, nuoširdus, keistuolis, nepatiklus, drąsus, besilaikantis elgesio normų, teisingas, malonus, kaimyniškas, poniškas, neturtingas, prasčiokas, mokytas, darbinis, žemiškas (turintis žemės), darbininkas, pyksta, skundžiasi, stiprus, smarkus (energingas), dirbantis, išgeriantis, mėgstantis pavalgyti, pamiegoti, prisitaikantis, jaunas, senas, pagyvenęs, [IŠGYVENIMAI] – baimė, gėda, [IŠVAIZDA] – negražus, neaukštas, pakupręs (susikūprinęs), drūtas, [DALYS] – purvinos rankos, galva, [VEIKSMAI] – dirba, duokles duoda, gano, duoneliauja, siuva, šeimininkauja, [DAIKTAI] – duona, kopūstai, grūdai, pinigai, žemė, puodynė, malkos, [VALDŽIA] – spaudimas prie darbo, [KIEKIS] – daug, eilės, šitiek (tiek daug), kaip amaro, [VEIKSMŲ OBJEKTAS] – samdomas, samdyti, kalėdojimas, darbas, duonininkas (kitų išlaikomas), [LAIKAS] – rugiapjūtė, nuo tamsos iki tamsos, karai, [LOKALIZACIJA] – Sibiras, kaimas, miškas, savo vieta (namai), [OPOZICIJOS] – ne vyras (ne sutuoktinis), kaip voras, musė, biednas, [KOLEKCIJOS] – šeima (šeši žmonės), šeimyna, kaimynai, draugas. Pasinaudojant Jerzio Bartmińskio ir Liublino etnolingvistinės mokyklos metodologija, analizuojamas žmogaus vaizdinys leidžia rekonstruoti bendrą atitinkamo laikotarpio vakarų aukštaičių kauniškių atstovų mentalitetą, pasaulio suvokimo būdus, kurie slypi semantiniuose ir stilistiniuose kalbos aspektuose, stereotipuose ir kultūros apraiškose.
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.