Abstract
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
 Lietuvių išeivijoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje augant dėmesiui švietimui, skatinant savišvietą ir skaitymą, didėjo dėmesys bibliotekoms. Jų būtinumas aptarinėtas išeivių spaudoje švietimo, savišvietos ir skaitymo klausimų kontekste, taip pat ir jų veiklai skirtose publikacijose. Nuo XIX a. paskutinio dešimtmečio pradžios ėmė rastis privačios ir visuomeninio pobūdžio išeivių bibliotekos, taip pat stengtasi, kad lietuvišką spaudą komplektuotų JAV miestų, kur gyveno nemažai lietuvių,viešosios bibliotekos. Nepaisant deklaruoto bibliotekų steigimo nesudėtingumo, išeivijos sąlygomis tai buvo sunkiai sprendžiama problema, todėl jas kuriant dalyvavo įvairios institucijos, matoma bibliotekų steigimo ir jų gyvybingumo užtikrinimo būdų paieška. Straipsnyje nagrinėjami šie klausimai, taip pat bibliotekų santykis su tuo metu besiplėtusia išeivių leidyba.
Highlights
Though the archival function of libraries was understood and plans were made to create a library, the stock of which would cover the entire Lithuanian literature and the literature written by non-Lithuanians, such a library remained in an embryonic stage
Under the influence of historic circumstances, a more significant manifestation of certain aspects of its activity can be observed. This applies to the role of libraries within the Lithuanian diaspora up to 1904
This article aims at analysing the situation prevailing in the Lithuanian diasporic libraries at that time and the efforts undertaken by the emigrees to compile printed periodicals in the libraries of foreign-born people
Summary
Šiuo atveju daugiau ar mažiau tvirtai galima teigti, kad trys bibliotekos, be jau minėto Bostono, buvo to meto lietuvių „sostinėje“ Šenandoa (Pensilvanijos valst.), dvi – Mahanoi Sityje (Pensilvanijos valst.), Plimute (Pensilvanijos valst.), Filadelfijoje, Pitstone (Pensilvanijos valst.), Pitsberge, Mahanoi Pleine ir Voterberyje (Konektikuto valst.). Planuota, kad draugijos veikla apims kiek galima daugiau kolonijų, nes metų pabaigoje tokio pat pavadinimo draugija įsteigta Šenandoa (Pensilvanijos valst.), globojant kun. J. Šliūpo įsteigta Lietuvos mylėtojų draugija, kurios įstatuose buvo numatytas bibliotekos kūrimas, tačiau, kaip minėta, bibliotekas steigė kai kurios jos kuopos, bet jos egzistavo labai trumpai[43], kaip ir pati 1888 m. Minėtame Šenandoa (Pensilvanijos valst.) 1900 m., ko gero, įsteigta viena pirmųjų partinės organizacijos bibliotekų – socialistų kuopos „socialistiška lietuviška“ biblioteka[58], be to, maždaug tuo metu veikė dar dvi socialistų kuopų bibliotekos Alegenyje (Pensilvanijos valst.).
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
