Abstract
Šio straipsnio tikslas – pristatyti naujas gimstamumo teorines prieigas, aiškinančias vaikų susilaukimo, laimės bei lyčių vaidmenų, lyčių (ne)lygybės ir (ne)teisingumo sąsajas, atskleisti šių teorinių prieigų ryšį, aptarti galimybes jas jungti, išryškinant jų perspektyvumą jau išplėtotų teorijų kontekste. Pastarųjų kelių dešimtmečių išsivysčiusių šalių neigiami gimstamumo pokyčiai, pasižymintys gimstamumo mažėjimu ir žemu lygiu, neužtikrinančiu kartų kaitos, nuo XX a. devinto dešimtmečio aiškinti remiantis antrojo demografinio perėjimo (ADP) teorija. Tačiau kai kuriose šalyse jau matomo gimstamumo atsigavimo ADP teorija paaiškinti negali. Kaip atsakas į išplėtotų gimstamumo teorijų trūkumus ir prieštaringus gimstamumo pokyčius šiuo metu plėtojamos dvi naujos, tarpusavyje susijusios teorinės perspektyvos – laimės ir lyčių vaidmenų sąsajos su gimstamumo pokyčiais. Šiuos tris dėmesnis integruojanti analitinė perspektyva papildo R. Lesthaeghe’o ir D. van de Kaa pasiūlytas ADP idėjas. Joje plėtojama bei naujai pritaikoma ir P. McDonaldo pasiūlyta teorinė schema, apimanti kintamas gimstamumo ir lyčių lygybės, lyčių teisingumo sąsajas. Kintamų lyčių vaidmenų modelių ir laimės bei gimstamumo kitimas priklauso nuo platesnio konteksto – darbo ir šeimos vaidmenų derinimo galimybių, susijusių su socialine ir šeimos politika bei darbo rinkos lankstumu, į individą ir šeimą orientuotų institucijų prisitaikymo prie kintamų lyčių vaidmenų. Dėl institucijų neprisitaikymo lyčių vaidmenų modelių kaita, pereinant nuo tradicinio prie egalitarinio lyčių vaidmenų modelio, yra „įstrigusi“ pereinamajame etape, pasireiškiančiame normatyvine sumaištimi, darbo ir šeimos vaidmenų derinimo konfliktu, dėl struktūrinių suvaržymų ribojančiu prokreacinių lūkesčių realizaciją. Pagrindinė dviejų teorijų junginio ir naujas gimstamumo pokyčių aiškinimo galimybes suteikiančios kompleksinės teorinės perspektyvos idėja – žemas gimstamumo ir laimės lygis yra pasikeitusių lyčių vaidmenų preferencijų ir struktūrinių galimybių neatitikimo padarinys, kai institucijos negeba prisitaikyti prie kintamų lyčių vaidmenų.
Highlights
Pastarąjį dešimtmetį suaktyvėjusius vaikų susilaukimo ir individo subjektyvios gerovės ryšio tyrimus paskatino Billari ir Kohler tyrimai (Billari, 2009; Billari, Kohler, 2009)
As this perspective suggests, the realization of procreative intentions is limited because of the inconsistency between gender role expectations and the structures of their fulfillment possibilities
Summary
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas Jonavos g. 66, Kaunas. Santrauka. Šio straipsnio tikslas – pristatyti naujas gimstamumo teorines prieigas, aiškinančias vaikų susilaukimo, laimės bei lyčių vaidmenų, lyčių (ne)lygybės ir (ne)teisingumo sąsajas, atskleisti šių teorinių prieigų ryšį, aptarti galimybes jas jungti, išryškinant jų perspektyvumą jau išplėtotų teorijų kontekste. Šio straipsnio tikslas – pristatyti naujas gimstamumo teorines prieigas, aiškinančias vaikų susilaukimo, laimės ir lyčių vaidmenų, lyčių (ne)lygybės ir (ne)teisingumo sąsajas, atskleisti šių teorinių prieigų ryšį, aptarti galimybes jas jungti, išryškinant jų perspektyvumą jau išplėtotų teorijų kontekste. Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad laimės ir vaikų susilaukimo sąsajos perspektyva tiesiog integruoja keletą jau išreikštų ir vis dar plėtojamų teorinių perspektyvų, skirtų mažo gimstamumo tendencijų analizei. Vis dėlto mikro- ir makrolygmenų jungimas yra vienas iš šios teorijos pranašumų, o laimės dimensija – pagrindinis naujumo aspektas
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
