Abstract
The main purpose of this article is sustainability evaluation of Vilnius development by comparing the selected city's neighbourhoods. Firstly, all neighbourhoods of Vilnius are being grouped according to particular features. For a comprehensive comparative analysis the group of ten neighbourhoods has been chosen. They are “Fabijoniškes”, “Justiniškes”, “Karoliniškes”, “Lazdynai”, “Pašilaičiai”, “Pilaite”, “Šeškine”, “Verkiai, “Viršuliškes” and “Žirmūnai”. A thorough literature analysis was carried out and the system of twelve indicators has been developed. This system characterises business environment (economic indicators), quality of life (social indicators) and infrastructure (engineering‐technical indicators). Values and weights of indicators were set up by questioning experts and analysing various information sources. Due to the complexity of the problem under consideration the game theory has been applied, specifically, Hurwicz, Laplace, Hodges and Lehmen rules. Calculations according to these rules by LEVI 3.0 software have been performed. It is estimated that Virsuliskes neighbourhood is developing in the most sustainable way. and the best opportunities for business and residential property development are there.
Highlights
Pagal klasikinę sampratą darnus miesto vystymasis susideda iš trijų komponentų: socialinio, ekonominio ir aplinkos
Calculation outputs according to Hodges and Lehman, Wald, Hurwicz, Laplace
Vilnius Gediminas Technical University, Saulėtekio al. 11, LT–10223 Vilnius-40, Lithuania
Summary
Šiandien pasaulyje populiarus darnaus vystymosi požiūris, kuris taikomas šalies, regiono, miesto ir gyvenamosios vietos mastu. Pavyzdžiui, lyginant atskirus konkretaus miesto administracinius rajonus, galima nustatyti jų vystymosi netolygumus. Moksliškai tai pagrindžius, miesto valdžiai lengviau nuspręsti, kokiems rajonams skirti daugiau lėšų, kad juos būtų galima padaryti patrauklesnius gyventojams, verslui ir naujoms investicijoms. Tačiau miestas yra unikali architektų, inžinierių ir statybininkų sukurta struktūra, todėl reikia išskirti „techniškąjį“ darnos aspektą. Kinės, Verkių, Viršuliškių ir Žirmūnų), kuriose įsikūrę gyvenamieji rajonai. Šiuose rajonuose dominuoja sovietmečiu (1959–1990) pastatyti daugiaaukščiai stambiaplokščiai, mūriniai ir monolitiniai gyvenamieji namai; b) seniūnijos (Žvėrynas, Šnipiškės), kuriose dominuoja mažaaukštė statyba, individualūs namai. Čia yra daug istorinę-architektūrinę vertę turinčių pastatų; d) seniūnijos (Naujininkai, Paneriai, Vilkpėdė), kuriose susikoncentravusios pramonės įmonės; e) seniūnijos (Grigiškių, Naujosios Vilnios), nutolusios nuo miesto centro; f) kitos seniūnijos (Antakalnio, Rasų) nusidriekusios pagal tą pačią vertikaliąją ašį: Antakalnis į šiaurę ir rytus, o Rasos – į pietus. Darnai įvertinti ir palyginti pasirinkta pirmoji, didžiausia, grupė, sudaryta iš dešimties seniūnijų (žr. 1 lentelę)
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
