Abstract
Nepaisant to, kad Europos Taryba administracinės teisės plotmėje veikia ne vieną dešimtmetį, šios organizacijos išplėtotos bendros europinės gero administravimo nuostatos tebėra nepakankamai ištirtos. Šiuo straipsniu siekiama iš dalies užpildyti šią akademinę spragą bei įvertinti Europos Tarybos plėtojamų bendrų europinių administracinės teisės principų apimtį ir turinį, ypatingą dėmesį skiriant organizacijos skleidžiamam gero administravimo imperatyvui. Siekiant šio tikslo, straipsnyje apžvelgiami iš Europos Tarybos kylančios administracinės teisės šaltiniai ir būdai, leidžiantys šiai teisei prasiskverbti į organizacijos valstybių narių nacionalines teisės sistemas. Straipsnis baigiamas išvada, kad Europos Tarybos veikla administracinės teisės plotmėje prisideda prie jos valstybių narių nacionalinių teisinių sistemų glaudėjimo, tačiau tikslus šios organizacijos daromas poveikis turi būti įvertintas nuodugnesnių tyrimų.
Highlights
Bendrų europinių gero administravimo nuostatų šaltiniaiGero administravimo nuostatų šaltinių tyrimą reikėtų pradėti nuo Europos Tarybos statuto, įtvirtinančio konstitucinius organizacijos pagrindus ir legitimuojančio kitus organizacijos leidžiamus aktus (1) bei tęsiamas svarbiausiosios šios organizacijos priemonės – Konvencijos – ir ją aiškinančios EŽTT praktikos analize (2), kitomis Europos Tarybos konvencijomis bei susitarimais (3) ir Ministrų Komiteto priimamomis rekomendacijomis valstybėms narėms (4)
Europos Tarybos statutasEuropos Taryba po Antrojo pasaulinio karo buvo įsteigta taikos vardan. Jos šiai organizacijai buvo pavesta siekti užtikrinant ir puoselėjant kertines bendras aeuropines vertybes – žmogaus teises, demokratiją ir teisės viršenybę.
Ši idėja atsispindi Europos Tarybos statuto (toliau – Statutas) 1 (a) straipsnyje, numatančiame, kad organizacijos tikslas – siekti didesnės jos narių vienybės, kad būtų apsaugoti ir įgyvendinti idealai ir principai, kurie yra bendras jų paveldas, ir skatinama jų ekonominė ir socialinė pažanga.
Summary
Gero administravimo nuostatų šaltinių tyrimą reikėtų pradėti nuo Europos Tarybos statuto, įtvirtinančio konstitucinius organizacijos pagrindus ir legitimuojančio kitus organizacijos leidžiamus aktus (1) bei tęsiamas svarbiausiosios šios organizacijos priemonės – Konvencijos – ir ją aiškinančios EŽTT praktikos analize (2), kitomis Europos Tarybos konvencijomis bei susitarimais (3) ir Ministrų Komiteto priimamomis rekomendacijomis valstybėms narėms (4)
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
