Abstract
Žiniasklaidos galia veikti visuomenės nuomonę, nuostatas ir elgesį itin išryškėja tokių aktualių socialinių įvykių ir problemų kaip emigracija kontekste. Nuo žiniasklaidos gebėjimo naujienų dienotvarkėse pateikti emigracijos problemos aspektus, įrėminti juos diskurse, priklauso emigracijos problemos suvokimas ir visuomenės požiūris į emigraciją. Be to, žiniasklaida tuo pat metu formuoja ir kilmės šalies vertinimo tendencijas, galinčias reikšmingai prisidėti prie žmonių sprendimų ir pasirinkimų likti šalyje ar emigruoti. Žiniasklaidos įtaką reprezentuojant emigracijos problemą dar labiau sustiprina tokios jos savybės kaip koncentruotumas, naujienų pateikimo sparta, diskurso veikėjų – politikų, ekonomistų, verslo atstovų ir kt. – dalyvavimas, turinio įvairovė, jo pakartojamumas ir kitos, atsiradusios pakitus žiniasklaidos veiklos specifikai ir išpopuliarėjus interneto dienraščiams. Siekiant atskleisti žiniasklaidos gebėjimą konstruojamu diskursu formuoti ir išskirti tam tikras emigracijos tendencijas ir dėsningumus, atliktas bandomasis tyrimas. Straipsnyje pristatomi bandomojo emigracijos diskurso rėminimo tyrimo Lietuvos interneto dienraščiuose delfi.lt ir 15min.lt rezultatai.
Highlights
Erika NabažaitėŽiniasklaidos galia veikti visuomenės nuomonę, nuostatas ir elgesį itin išryškėja tokių aktualių socialinių įvykių ir problemų kaip emigracija kontekste
Žiniasklaida šiandienėje visuomenėje atlieka svarbų vaidmenį – pasitelkdama modernius informacijos sklaidos kanalus informuoja apie naujausius įvykius, formuoja ir keičia požiūrį ir nuomonę į aplinką
The research aims at examining an emigration discourse constructed in
Summary
Žiniasklaidos galia veikti visuomenės nuomonę, nuostatas ir elgesį itin išryškėja tokių aktualių socialinių įvykių ir problemų kaip emigracija kontekste. Jog nepaisant interneto žiniasklaidos pokyčių, atveriančių naujas emigracijos diskurso tyrimų galimybes, Lietuvos mokslininkų, analizuojančių emigracijos reprezentavimą interneto žiniasklaidoje, darbuose vis dar dominuoja fragmentiškas požiūris į emigraciją kaip reiškinį ir jos dalyvius (emigrantus). Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos tyrėjų darbuose vis dar stinga kompleksinio, sudėtinio požiūrio į emigracijos reprezentavimą žiniasklaidoje, kuris padėtų atskleisti žiniasklaidos vaidmenį konstruojant emigracijos diskursą, į emigracijos problematiką tikslinga pažvelgti iš besisiejančių socialinių, ekonominių ir kt. Tyrimu norima nustatyti: Q1: kokie įvykiai, vykstantys Lietuvoje ir už jos ribų, turi daugiausia įtakos publikacijų apie emigraciją skaičiaus kaitai, kokios temos ryškina emigracijos problemą; Q2: kokie socialinių problemų rėmai dominuoja pristatant emigraciją ir kokį Lietuvos kaip kilmės šalies vaizdavimą jie atskleidžia; Q3: kaip konstruojamas emigracijos diskursas, vertinant emigracijos problemos reprezentavimą lingvistiniu (kalbiniu) aspektu. Kritinio diskurso analizė atliekama trimis pagrindiniais etapais: diskursyviąją praktiką žymi žiniasklaidos veiksmai, temos, aktualijos, kurių kontekste pristatoma migracijos problema; socialinę praktiką – kontekstiniai emigracijos problemos rėmai, atskleidžiantys emigracijos diskurso sąsajas su socialine tikrove; emigracijos problemos retorikos (diskurso) pobūdį – tekstas
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
