EGZISTENCIALISTINIAI VYTAUTO KAVOLIO LIBERALIZMO PAGRINDAI

Abstract

Straipsnyje gilinamasi į filosofinius Amerikos lietuvių visuomenės ir mokslo veikėjo Vytauto Kavolio liberalizmo teorijos pagrindus. Jame sie­kiama atskleisti koherencijos problemą, su kuria lietuvių išeivių mąstytojas susiduria plėtodamas savąją liberalizmo versiją, ir būdą, kuriuo tą proble­mą stengiasi įveikti. Koherencijos problema kyla dėl to, kad Kavolis siekia sukurti integralųjį liberalizmą, kuris apimtų ne tik liberalizmo, bet ir kitų modernių pasaulėžiūrų, pirmiausia konservatizmo, principus. Kadangi savo pamatinėmis orientacijomis liberalizmas ir konservatizmas yra vienas kito priešingybė, kyla klausimas, kaip galima juos suderinti ir sukurti integralų­jį liberalizmą kaip nuoseklią mąstymo ir veiklos sistemą. Įrodinėjama, kad galimybės suderinti liberalizmo ir konservatizmo sąlygas Kavolis ieško filo­sofinės antropologijos srityje. Mąstytojas žmogaus sampratą grindžia prie­laida, kad pamatinę žmogiškosios egzistencijos struktūrą sudaro aš kaip šis, konkretus, nepakartojamas, savarankiškas bei laisvas individas ir pasaulis, kurio centre – tautinė bendruomenė ir jos kultūrinė tradicija. Santykis tarp aš ir pasaulio apibrėžiamas dvejopai. Viena vertus, nei aš, nei pasaulis yra neredukuojami vienas į kitą. Jie yra savarankiški egzistencijos elementai. Antra vertus, aš ir pasaulis yra tarpusavyje susiję. Jie vienas kitą įgalina: bendruomenė ir jos kultūrinė tradicija suteikia aš turinį, kurio jis pats nepa­ jėgus susikurti, – prasmes, – o aš užtikrina bendruomenės ir jos kultūrinės tradicijos gyvavimą. Iš kavoliškosios žmogaus sampratos kyla atitinkama egzistencinė liberalizmo, konservatizmo ir integralaus liberalizmo ontologi­ja. Egzistencinį liberalizmo pagrindą sudaro aš, konservatizmo – pasaulis, o integralusis liberalizmas remiasi ne viena kuria pamatinės žmogiškosios egzistencijos struktūros dalimi, bet visa ja. Pamatiniu egzistencijos lygmeniu jokio liberalizmo ir konservatizmo konflikto nėra. Liberalizmo ir konserva­tizmo dermę, o kartu ir integraliojo liberalizmo, kaip nuoseklios mąstymo ir veiklos sistemos, galimybę užtikrina tai, kad jų reprezentuojami egzisten­cijos elementai yra ne tik atskiri, bet ir tarpusavyje susiję. Liberalizmo ir konservatizmo konfliktas kyla tada, kai jie suabsoliutinami ir juos siekiama paversti visa apimančiomis pasaulėžiūromis.