Abstract
This paper explores the prevailing readings of the Atlantis story. The purpose of this paper is to show how interpretative judgements on the narrator’s intentions, the objectives of the characters, and the genre and the development of the story prepares the grounds for the political understanding of Athens and Atlantis. In this way, I will show how the dramatic framework influences the expression of political thought. I argue that the most important dramatic feature of the story is Critias’ interaction with Socrates and Timaeus, which explains why Critias composes two speeches that are essentially dedicated to the question of political origins.
Highlights
Prie iniciacijos temos bus grįžtama Kritijui pabaigus Atlantidos pasakojimą ir pasiūlius senųjų Atėnų piliečius traktuoti kaip dabartinių Atėnų protėvius, jei tik klausytojai sutiks jų pilietybę įteisinti pagal Solono išleistus įstatymus (27b)
Kitas svarbus abiejų kalbų skirtumas yra tai, kad Kritijas bent trimis pjūviais permąsto santvarkų klausimą
The Cambridge History of Greek and Roman Political Thought
Summary
Šiame straipsnyje apžvelgsime standartines Platono pasakojimo apie Atlantidą interpretacijas. Straipsnio tikslas – įvardyti, kaip konkretūs tyrėjų sprendimai dėl dialogo veikėjų tikslų, pasakotojo intencijų, Atlantidos pasakojimo žanro ir siužeto plėtotės duoda pagrindą įvairioms politinio skaitymo galimybėms. Taip atskleisime draminės sąrangos įtaką politinės minties raiškai. Straipsnyje teigiama, kad Kritijo sąveika su Sokratu ir Timaju geriausiai paaiškina, kodėl dviejose Kritijo kalbose daugiausia dėmesio skiriama valstybių atsiradimo klausimui. Reikšminiai žodžiai: Platonas, Timajas, Kritijas, Atlantida, drama, politika, politogonija
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
