Abstract
Straipsnyje aptariami lietuvių liaudies pedagogikoje dažniausiai taikyti dorinio ugdymo metodai. Etnografinės medžiagos analizė atskleidė, kad XX a. pirmosios pusės kaimo bendruomenėje dorinis ugdymas buvo sutelktas į netinkamų vaiko polinkių, elgesio apraiškų prevenciją, slopinimą ar šalinimą. Gausiausią ugdymo metodų grupę sudarė sakytiniai (žodiniai) metodai: pamokymai, apimantys ir paaiškinimus, patarimus, įtikinimus, moralus, taip pat draudimai, papildyti tikėjimais, įspėjimais ar bauginimais. Liaudies pedagogikos nuostatose atsispindėjo drausmės ir bausmių, išreikštų bauginimais, barimais, keiksmais, pajuoka ir fiziniu poveikiu, būtinybė. Tačiau fizinės bausmės buvo taikomos tik nepasiteisinus kitiems poveikio būdams. Skatinimo metodai (pagyrimai ir apdovanojimai) liaudies pedagogikoje dažnai buvo traktuojami kaip vaikų „gadinimas” ir doriniam ugdymui buvo naudojami itin retai.
Highlights
Ugdymo metodais įgyvendinami pagrindiniai ugdymo tikslai ir principai, perteikiamos dori nės vertybės, formuojamos vertybinės orienta cijos
Dabartiniai mokslininkai, analizuodami is torinį bausmių taikymo aspektą, atkreipė dė mesį ir skatinimo metodą
In the article there are diseussed the mcthods of ma rai cdueation applicd in Lithuanian folk pedagogy
Summary
Edukologijos mokslų daktarė Vilniaus universiteto Edukologijos katedra Universiteto g. 1/9, LT-01513 Vilnius. Mokslininko teigimu, lyginamųjų istorijos, taip pat psichologijos tyrimų duomenys rodo, kad viskas kur kas sudėtingiau- galutinis ugdymo veiksmingu mas priklauso ne nuo pavienių poveikio prie monių, o nuo bendro visuomeninio ir asmeny bės konteksto, kuriame tos priemonės taiko mos, ir nuo to, kaip jas priima ir vertina pats vaikas. Dešimtmečiais tė vų draudimų senosios prasmės dažniausiai jau buvo pamirštos, vaikai jais netikėjo, paaugę ig noravo ar net atvirai tyčiojosi, taip menkinda mi tėvų autoritetą. Dažnai motinų barti ir koneveikti respondentai netgi svarstė, kad reta fizinė bausmė vaikui ne tik veiksmingesnė, bet ir priimtinesnė: ,,Mama vis rėkdavo ir rėkdavo: tai ne taip padarei, tai ne laiku parėjai. Krašto tyrininko teigimu, supykę tėvai taip dažnai keik davę ir koliodavę vaikus, kad net kunigai griebė si priemonių - per pamokslus, kalėdodami, ne duodami tokiems tėvams išrišimo ir kt. Tačiau dauguma tėvų vengė keiksmų, nes buvo tikima, kad pikti
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
