Abstract
The global coronovirus (Covid-19) pandemic has been revealed what about half of the world’s deaths are recorded in large institutions of the elderly and people with disabilities, and these are later thought to be incentives for states to take active deinstitutionalisation efforts. In order for deinstitutionalisation actions to respond to its ideological origins, which lie in the provisions of the United Nations Convention on the Rights of Persons with Disabilities, in the necessary legal instruments and in clarifying that Member States are responsible. The article reveals how the deinstitutionalisation processes that have already started are implemented and evaluated in Central and Eastern Europe and discusses their problems. Content analysis was used to investigate the Soviet regime, leading to the implementation of official and alternative (shadow) reports on the United Nations Convention on the Rights of Persons with Disabilities.
Highlights
pandemic has been revealed what about half of the world's deaths are recorded in large institutions
In order for deinstitutionalisation actions to respond to its ideological origins
which lie in the provisions of the United Nations Convention
Summary
Kad deinstitucionalizacijos veiksmai atlieptų jos idėjines ištakas, kurios glūdi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatose, svarbu tinkamai suvokti ir interpretuoti veiksmus, už kuriuos yra atsakingos valstybės. Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų dažnai vertinamas pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatas, kuriomis vadovaujasi žmogaus teisių aktyvistai. Savarankiškas gyvenimas ir įtrauktis į bendruomenę žmogaus teisėmis grįstų nuostatų, nes dažnai deinstitucionalizacijos perspektyva susiaurinama iki didelių globos institucijų išskaidymo į mažesnes institucijas, kuriose gyvena iki 10 neįgalių žmonių. Tinkamai Konvenciją suprasti ypač aktualu pandemijos kontekste, kai tikėtina, jog valstybės vėl atsigręš į dideles stacionarias institucijas ir sieks paskubinti reformą, todėl, siekiant išvengti transinstitucionalizacijos pavojaus, svarbu, kad skiriamos lėšos būtų naudojamos kurti aukštos kokybės, individualias ir neįgaliųjų poreikius atitinkančias paslaugas, o ne masiniam globos institucijų išskaidymui. Kad 2014–2020 metais nė vienas ES struktūrinių fondų euras negali būti investuojamas į globos institucijų renovavimą ar naujų institucijų statymą, todėl galima daryti prielaidą, kad dabartinio laikotarpio problemos nuguls kaip papildomas suvaržymo būdas kitame 2021–2027 metų ES struktūrinių fondų finansavimo etape
Sign-in/Register to view highlights & summary 
Published Version (
Free)
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call