Abstract
Atsižvelgiant į darbo rinkos raidos netolygumus, siekiama įvertinti bendrųjų nedarbo rodiklių raidos tendencijas Lietuvoje. Esminis šiame darbe išskirtų gyventojų grupių situacijos darbo rinkoje diferenciacijos požymis – amžius. Tačiau prioritetas čia teikiamas jaunimui. Kitas ryškus tyrimo prioritetas – nedarbas, nors plačiau analizuoti ir aktyvumo bei užimtumo rodikliai. Siekiant užtikrinti tyrime atliktos stebėsenos sistemiškumą, atlikta Valstybės duomenų agentūros (Lietuvos statistikos departamento) ir Užimtumo tarnybos nedarbo rodiklių lyginamoji analizė. Vertinant nedarbo (bedarbių skaičiaus) pokyčius, išskirtos paskiros jiems poveikį darančios veiksnių grupės. Vertinimo sistemiškumas užtikrinamas ir lyginant priešingas raidos kryptis išreiškiančių darbo rinkos rodiklių santykinius dydžius (užimtumo ir nedarbo), suteikiant jiems tiesioginę lyginamąją raišką. Maksimalus tyrime naudojamas laiko intervalas apima 1998–2021 m. laikotarpio statistinius ir administracinius duomenis. Kita vertus, siekiant ypač akcentuoti ankstesnės pandemijos poveikį, stebimų pasikeitimų tendencijų specifiką ir atsižvelgiant į duomenų disponavimo galimybes, straipsnyje išryškinami ir trumpalaikiai pokyčiai (iki 2022 m.), kurie apima 2–6 metų laikotarpį.
Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
