BŪDO PRIEVEIKSMIŲ POZICIJA ANGLŲ, ISPANŲ IR LIETUVIŲ KALBOSE: TEKSTYNO TYRIMAS

Aušra Dičpinigaitytė,Julija Korostenskienė

doi:10.15388/verb.2015.6.8808

Abstract

Straipsnyje tiriama šešių būdo prieveiksmių pozicija anglų, ispanų ir lietuvių kalbose. Remiamasi generatyvinės sintaksės metodologija, pagal kurią prieveiksmis sintaksiniame medyje yra laikomas viena stabiliausių kalbos dalių, padedančių nusakyti veiksmažodžio poziciją sakinyje. Taip pat remiamasi Anne Rochette (1990) prieveiksmių klasifikacija, pagal kurią prieveiksmiai gali užimti vieną ar kelias iš šių pozicijų: pradinę (angl. initial), už veiksmažodžio grupės ribų (angl. VP-external/ Aux) arba veiksmažodžio grupės viduje (angl. VP-internal). Tekstyno duomenų tyrimas atskleidė, jog žemiausią vietą prieveiksmių hierarchijoje užimantys anglų kalbos prieveiksmiai well ir fast ne visada eina veiksmažodžio grupės viduje, bet gali eiti ir prieš veiksmažodį, tai leidžia manyti, kad jie gali būti ir aukštesnę vietą sakinio narių hierarchijoje užimantys vienetai. Taip pat buvo pastebėta, jog būdo prieveiksmiai ispanų ir lietuvių kalbose kartais užima skirtingas pozicijas sakinyje nei jų angliški atitikmenys ir todėl priklauso skirtingoms prieveiksmių klasėms. Pavyzdžiui, anglų ir ispanų kalbų prieveiksmiai priklauso IV prieveiksmių klasei, o lietuvių kalbos atitikmenų pozicija sakinyje leidžia juos priskirti I klasei. Straipsnyje pabrėžiama, kad anglų ir ispanų kalbų prieveiksmiai dažniausiai eina tik dviejose pozicijose, t. y. iš karto prieš veiksmažodžio grupę ir jos viduje. Lietuvių kalboje prieveiksmių pozicinė įvairovė yra didžiausia, kuri, manytina, yra susijusi su perteikiamos informacijos kalbančiojo požiūriu svarba.

Highlights

After the generative syntactic approach emerged in the late 1950’s, there seemed to be a renewed interest in the linguistic comparison of the properties of various languages and their grammatical systems
The present study focuses on manner adverb placement in three languages – English, Spanish and Lithuanian – which manifest a certain hierarchy in terms of word order
English and Spanish are rather similar in terms of manner adverb placement in a sentence and may, be both defined as syntactically strict, with Spanish exhibiting less variation, contrary to the initial expectations

Summary

Introduction

After the generative syntactic approach emerged in the late 1950’s, there seemed to be a renewed interest in the linguistic comparison of the properties of various languages and their grammatical systems. The adverb, has long remained one of the least studied parts of speech. 42), others (Jackendoff 1972, Travis 1988, Cinque 1999) have argued that adverb placement is fairly restricted. The generative approach has since been applied to a number of languages, e.g. English (Jackendoff 1972, Cinque 1999, Potsdam 1997), Russian (Dyakonova 2009), French (Abeillé, Godard 1997), Italian (Delfitto 2005), Greek (Xydopoulos 1995), Spanish (Bok-Bennema 2001), but very limited attention has been paid to adverbs in Lithuanian. The present study focuses on manner adverb placement in three languages – English, Spanish and Lithuanian – which manifest a certain hierarchy in terms of word order

Methods

Results

Conclusion