Abstract

In order to manage effectively the process of formulation negotiation strategy and its implementation it is necessary to know, understand and reveal the powers of negotiating parties. Scientific analysis of literature sources enabled to present the concept of bargaining power, to describe the basic elements and principlesof bargaining power. The analysis demonstrated that scientific literature contains a number of researches devoted for investigations of power in negotiations, internal relations of organisations, human social relations. This article presents the definition of negotiation power, analyses the nature of negotiation power, its resources, elements and their relationships. Negotiating power is essential in shaping the negotiating strategy. Analysis of bargaining power definitions in the scientific literature suggests that the content of powers definition varies in dependance on its application context. In order to reach better cognition of the bargaining power, a comprehensive overview of the researches of the bargaining powers in recent decades is necessary. The article also provides recommendations for further research. Siekiant efektyviai valdyti derybų strategijos formavimo ir įgyvendinimo procesą būtina įvertinti, suprasti ir atskleistibesiderančių pusių derybines galias. Remiantis mokslinės literatūros šaltinių analize pateikiama derybinių galių koncepcija,apibūdinami pagrindiniai derybinių galių elementai ir jų taikymo principai. Mokslinėje literatūroje aprašyta nemažaityrimų, skirtų galioms derybose, organizacijų vidaus santykiuose, žmonių socialiniuose santykiuose nagrinėti. Straipsnyje pateikiamasderybų galios apibrėžimas, nagrinėjama derybų galios kilmė, jos šaltiniai, elementai ir jų tarpusavio sąsajos. Derybųgalia esminė formuojant derybų strategiją. Nustatyta, kad derybų strategijos formavimo išeities taškas yra derybinių galių identifikavimasir priemonių, leidžiančių tas galias panaudoti, numatymas. Išanalizavus derybinių galių apibrėžimus mokslinėjeliteratūroje galima teigti, kad galių apibrėžimo turinys priklauso nuo jų taikymo konteksto. Siekiant geriau pažinti derybinesgalias, apžvelgti̇̀ pastarųjų dešimtmečių derybinių galių moksliniai tyrimai. Straipsnyje išsamiau analizuojami šie klausimai:derybinių galių apibrėžimas, jų tipologija, galių esmė ir prigimtis, galių ir derybų rezultatyvumo tarpusavio sąsaja. Pateikiamatolesnių mokslinių tyrimų rekomendacijų.

Highlights

  • The analysis demonstrated that scientific literature contains a number of researches devoted for investigations of power in negotiations, internal relations of organisations, human social relations

  • Use of socially dependent bases of power: French and Raven’s theory applied to workgroup leadership, Journal of Applied Social Psychology 19: 283–297

Read more

Summary

Kęstutis Peleckis Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Apibūdinant galių elementus ir jų prioritetus svarbu akcentuoti, kad pirkėjai ir pardavėjai negali turėti absoliučios galios kitai pusei kiekvienu aspektu, dalyvių įtaka vienų kitiems nėra statinė (Blois 2005), nes galia veikia laike ir kontekste. Nagrinėjančių, kaip galia veikia tuos, kurių galios didesnės, ir tuos, kurie tokių galių neturi (Keltner et al 2003). Yra teorinių ir empirinių pirkėjo bei pardavėjo santykių tyrimų, išsamiai tiriama galių kilmė, tačiau problema, kas, kada ir kokią galią turi pirkėjo ir pardavėjo santykiuose, lieka neišspręsta (Meehan, Wright 2012). Manipuliacijų ir blefavimo įtaką derybų procesui ir pačiam derybų rezultatui bei tolesniems dalyvių santykiams

Galios apibrėžimas
Galių kilmė ir šaltiniai
Full Text
Paper version not known

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call

Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.