Abstract
Šiame straipsnyje lietuvių kalbos veiksmažodžio priešdėliai tirti remiantis Peterio Svenonio metodologija. Lietuvių kalbos priešdėliai pasižymi tuo, kad juose sangrąžos dalelytė -si- juda iš veiksmažodžio galo į poziciją tarp priešdėlio ir veiksmažodžio, tačiau tokia sangrąžos vieta bei priežastys, kodėl sangrąža nekyla virš tam tikros ribos sintaksiniame medyje, lieka neaiškios.Straipsnyje pirmiausia atskleidžiamas frazinis visų lietuvių kalbos veiksmažodžio priešdėlių statusas. Toliau, taikant Svenonio kriterijus, priešdėliai suskirstomi į dvi grupes: leksinius ir superleksinius priešdėlius. Leksiniai priešdėliai kilo iš prielinksnių: jie gali suteikti tiek tiesioginę, tiek perkeltinę reikšmę. Superleksiniai priešdėliai kilo iš dalelyčių: jie gali eiti prieš leksinius priešdėlius sintaksiniame medyje, o jų perteikiama reikšmė nebūna perkeltinė. Remiantis Aleco Marantzo (1988) idiomos konstravimo principu, parodoma, kad sintaksiniame medyje leksiniai priešdėliai atsiranda (angl. merge) po veiksmažodžio, tačiau juda į poziciją prieš veiksmažodį, kad įgautų rezultato reikšmę, o superleksiniai priešdėliai atsiranda prieš veiksmažodį. Skirtinga priešdėlių atsiradimo vieta paaiškina sangrąžos vietą veiksmažodžio struktūroje: sangrąža visuomet lieka veiksmažodžio komplekso viduje kaip fizinis veiksnio pėdsakas (angl. trace).
Highlights
ON SOME PROPERTIES OF LITHUANIAN VERBAL PREFIXESThe present article examines Lithuanian prefixes from the generative syntactic perspective
In the traditional grammar, prefixation is regarded as one of the basic derivational means supplementing the base word, most usually a noun or a verb, with a certain meaning
The methodology developed by Svenonius was applied to analyse Lithuanian prefixes as part of the ongoing research on the position of the reflexive/reciprocal marker (i)s(i)- in Lithuanian
Summary
The present article examines Lithuanian prefixes from the generative syntactic perspective. The merging positions of Lithuanian prefixes are examined in light of Svenonius’s analysis of Germanic particles and Slavic prefixes, which is grounded in Talmy’s distinction of Figure and Ground. Lexical prefixes are shown to reside within the conceptual domain of Ground. They are merged low within the verbal complex and undergo movement to an aspectual projection immediately above the verb. It is shown that the functional severing of prefixes from the verb and allocating them to their respective positions allows to account for the position of the reflexive/reciprocal marker -(i) s(i)- following internal (lexical), but not external (superlexical) prefixes, when both types are present, in Lithuanian.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
