Abstract
Straipsnyje siekiama apžvelgti pagrindines istorinės atminties kultūroje slypinčias įtampas ir problemas Lietuvoje, susijusias su traumine XX a. antros pusės Lietuvos ir Vidurio bei Vidurio Rytų Europos istorija. Straipsnis suskirstytas į penkias problemines dalis, jose analizuojamos Europos Sąjungos politiniu lygmeniu priimtos rezoliucijos ir deklaracijos, skirtos sovietinio ir nacistinio režimų vertinimui; nacionalizmo ir antikomunizmo santykiui Lietuvos ir Europos atminties kultūroje žlugus SSRS. Analizuojamos komunikacinės atminties ir gyvų totalitarinius režimus išgyvenusių žmonių liudijimų validumo ribos ir disonuojančios šių režimų įpaveldinimo tendencijos bei kylantys iššūkiai viešajame diskurse ir įamžinimo erdvėse. Paskutinis poskyris skirtas metodologinei totalitarizmo paradigmos kritikai ir jos galimybėms atminties kultūros tyrimuose unikalios XX a. epochos patirties kontekste.
Highlights
The article “The Consequences of the WWII in the Memory Culture of Lithuania: Contexts, Evaluations, and Tangles” seeks to disclose tendencies and problems in a political, academic, and popular discourses related to the immortalization and evaluation of the WWII and its consequences in the memory culture of Lithuania and Central and Central East Europe (CCEE)
These historical and methodological problems – first of all linked to the perception of totalitarianism and Stalinism – in this paper are named as an entangled memory
In order to mark the sharpest angles of an entangled memory, this paper proposes some reflections from different academic and institutional perspectives in Lithuania
Summary
Stalinizmo ir nacizmo gretinimo ir įamžinimo kontekste kliūva kelios metodologinės problemos, susijusios su politikos ir istorijos sąryšiu, nes akivaizdu, kad komunistinių režimų eksplikavimo banga tarptautiniu lygmeniu, kilusi maždaug tūkstantmečių sąvartoje, visų pirma buvo VVRE valstybių politikų ir juos remiančių politinius kalinius, sukilėlius, tremtinius ir laisvės kovotojus vienijančių organizacijų „antikomunistinis“ projektas. Eventualiai tarptautiniu lygiu aiškus apie komunizmo nusikaltimus kalbančių grupių politinis angažuotumas ir neretai „nacionalistinė“ – kaip ji buvo ar yra suvokiama liberalioje ES – retorika su neigiamu įverčiu sukėlė iki šiol svarbų vertybinį konfliktą, susijusį su VVRE šalyse vykdytu Holokaustu, kuris, be abejonės, užima svarbiausią atminties politikos vietą Vakarų Europoje, o VVRE valstybėse šią temą užgožė sovietinių represijų ir aukų naratyvas, kuris, deja, kai kurių grupių ir akademikų buvo tiesmukai sulygintas su Šoa[25]. Pavyzdžiui, Lenkijoje veikiantis Tautos atminties institutas (Instytut Pamięci Narodowej) neseniai vykdė projektą, kurio metu koncentracijos stovyklos, veikusios okupuotos Lenkijos teritorijoje, buvo aiškiai įvardijamos kaip įkurtos ir priklaususios nacistiniam režimui, o atskirų lenkų įsitraukimas traktuojamas ne tik kaip nusikaltimas žydų bendruomenei, bet ir Lenkijos valstybei[34]. Savo ruožtu ir Vakarų nebuvo atsižvelgta į tai, kad tos visuomenės apie Holokaustą, veikiamos sovietinės cenzūros. Tad koncentravimasis į „kruvinų žemių“ erdvėlaikį (kuris yra labai pozityvus postūmis Vakarų istoriografijoje) laikytinas iš dalies klaidinga praktika, nes sovietų vykdomas teroras ir vadavimasis iš jo pasistūmėjo gerokai į priekį laiko atžvilgiu, palikęs neištirtus savo pėdsakus visuomenių mentalitete
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
