Abstract
The article presents Lithuanian linguistic cultural image of LIE (MELAS) reconstructed from lexicographic data. The analysis of the lexicographic definitions of this lexeme in Lithuanian dictionaries (The Dictionary of Lithuanian Language, The Dictionary of Contemporary Lithuanian, the dictionaries of synonyms and antonyms and Lithuanian etymological sources) provides two views of the concept: synchronic and diachronic. The diachronic view shows the semantic development of the word, the specification of its meaning (the loss of the primary and the acquisition of new meanings). The synchronic view shows the basic meaning of the concept and its profiles in contemporary language. The research revealed that the basic meaning is LIE as a subject’s purposeful distortion of reality with the purpose of deception. The dominating aspects are: a subject’s purposeful activity and an object that a subject wants to deceive. Lexicographic data distinguished several profiles of LIE: (1) LIE as entertainment (when lie is used for joking, visual storytelling and has no negative purpose), (2) LIE as unethical issue (when lying is seen as negative, sinister activity) and (3) LIE as psychologically necessary element of life (when lie is seen as useful, helping to get out of difficult situations). The analysis is concluded with the cognitive definition of lie, providing its linguo-cultural view in Lithuanian.
Highlights
Straipsnio tikslas – remiantis išsamia leksikografinių duomenų analize parodyti, koks kalbinis ir kultūrinis melo vaizdas įsitvirtinęs lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje
Lexicographic data distinguished several profiles of LIE: (1) LIE as entertainment (when lie is used for joking, visual storytelling and has no negative purpose), (2) LIE as unethical issue (when lying is seen as negative, sinister activity) and (3) LIE as psychologically necessary element of life (when lie is seen as useful, helping to get out of difficult situations)
Summary
Melo reiškinį yra nagrinėję įvairūs mokslai: filosofija, psichologija, logika, semantika. Šiame straipsnyje melas bus nagrinėjamas iš visiškai kitos – kalbinės – perspektyvos, kalbą pasitelkiant kaip tyrimų šaltinį, sisteminių kalbos duomenų analizę – kaip. Straipsnio tikslas – remiantis išsamia leksikografinių duomenų (žodyninių definicijų ir jas iliustruojančių sakinių, etimologinių duomenų, frazeologijos, vedinių, sinonimų, antonimų) analize parodyti, koks kalbinis ir kultūrinis melo vaizdas įsitvirtinęs lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje. Sisteminiai duomenys – tai visi tam tikros kalbos leksikografiniai duomenys, t. Kognityvinė definicija, yra naracinio pobūdžio – tai tam tikros pasaulio vaizdo dalies naracija (Bartmiński 2007, 94; Niebrzegowska-Bartmińska 2014, 74). Definicijų analizė leidžia atkurti bazinę sąvoką ir bazinių bruožų rinkinį; papildomi sisteminiai duomenys (etimologija, vediniai, sinonimai, antonimai, frazeologija) – atskleisti papildomus žodžio konotacijoje slypinčius reikšmės profilius
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
