Abstract
One of the prominent feature of the Lithuanian party system is constant success of new parties. Based on political parties’ programmatic stances, this article investigates the place of these new parties in the Lithuanian party system. Using three different metrics (place in two-dimensional political spectrum, programmatic differences, nicheness), article aims at locating new parties in the party system as well as finding common denominators in party programmatic stances, which could let to assign new parties to the specific type of political parties. Analysis reveals that even though one cannot say, that all new parties are totally the same, there are common features that defines these parties (central position in the political spectrum, lack of clear programmatic niche, stressing common political issue, which separates them from traditional parties).
Highlights
Analysis reveals that even though one cannot say, that all new parties are totally the same, there are common features that defines these parties
Knygoje Party Policy and Government Coalitions, redaguotoje Michael Laver and Ian Budge (15–40)
Summary
Nagrinėjant naujų partijų temą, visų pirma kyla klausimas – kaip apibrėžiama nauja partija? Iš pirmo žvilgsnio atsakymas gali pasirodyti labai paprastas ir tiesus – iki šiol politiniame gyvenime neegzistavusi, naujai susikūrusi partija. Mokslinėje diskusijoje apie naujas partijas galima rasti nemažai būdvardžių, kurie pridedami prie naujų politinių darinių, pagal įvairius partijų požymius išskiriami skirtingi partijų tipai. Kai kurie autoriai netgi teigia, kad Centrinės ir Rytų Europos partinėse sistemose susiformavo save išlaikančios cikliškos naujų partijų pasiūlos subsistemos, kai vienas naujas partijas keičia kitos, dar naujesnės[17]. Taigi tokios partijos nėra kažko labai naujo siūlytojos, jos daugiau kritikuoja būdą, kaip yra veikiama politikoje ir tą veikimą vykdančias įsitvirtinusias partijas, o ne kokias nors programines ar ideologines nuostatas. Nors skirtingi autoriai naudoja skirtingus apibūdinimus, atrodo, kad literatūroje gana vieningai sutariama, jog dauguma Centrinėje ir Rytų Europoje naujai atsirandančių partijų neturi aiškaus ideologinio profilio, tačiau veikia tame pačiame įsitvirtinusių partijų jau nubrėžtame ideologiniame lauke, neužimdamos kraštutinių pozicijų politiniame spektre, priešingai nei Vakarų Europos partinėse sistemose gana dažnai iškylančios naujos radikalų partijos.
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have