Abstract
Šis straipsnis nagrinėja iki šiol Lietuvos mokslininkų dėmesio nesulaukusius akvamanilių, rastų Lietuvoje, datavimo, formos, radavietės ir patekimo į Lietuvą klausimus. Taikant meninį stilistinį, komparatyvinį ir analitinį metodus, analizuojama akvamanilių funkcija ir jų reikšmė vėlyvųjų viduramžių krikščioniškajai visuomenei, akvamanilių atsiradimas Europoje, jų raida, tipologija ir pagrindiniai akvamanilių gamybos centrai, aprašomas naudotas gamybos būdas. Remiantis užsienio medžiaga ir atlikto tyrimo duomenimis buvo nustatyta, kad Vilniaus Žemutinės pilies akvamanilės fragmentai priklausė tai pačiai liūto formos akvamanilei, kuri buvo pagaminta XIII a. pabaigoje–XIV a. pirmoje pusėje Žemutinėje Saksonijoje, o Bartkuškyje rasta akvamanilė galėjo būti rasta visai ne Lietuvoje, o Taline.
Highlights
Comparative and analytical methods this paper describes the function, form, and importance of metal aquamaniles to the late medieval society, emergence of aquamaniles in the Western Europe, their typology and evolution, main production centres and how they were made
The main aim of this paper is to establish a better understanding, dating and recognition of aquamaniles found in Lithuania by comparing the context and dating of metal aquamaniles with their Western European counterparts
Aquamaniles were made in Islamic world and in Western Europe in late medieval times using metal alloys or clay and are in many different forms, ranging from lions, knights on horseback, mythical beasts to human busts
Summary
Šis straipsnis nagrinėja iki šiol Lietuvos mokslininkų dėmesio nesulaukusius akvamanilių, rastų Lietuvoje, datavimo, formos, radavietės ir patekimo į Lietuvą klausimus. Akvamanilė (iš lotynų aqua „vanduo“ ir manus „ranka“) yra zoomorfinis ar antropomorfinis indas, skirtas vandeniui ant rankų pilti. Akvamanilių taip pat rasta tiek dabartinėje, tiek istorinėje Lietuvos teritorijoje, tačiau joms iki šiol beveik visiškai nebuvo skirta dėmesio. Akvamanilė, išvertus iš lotynų aqua „vanduo“ ir manus „ranka“, yra zoomorfinis ar antropomorfinis indas, skirtas vandeniui ant rankų pilti. Pirmiau cituoti viduramžių dokumentai rodo, kad liūtų, drakonų, grifų ir kitų formų ąsotėliai, naudoti vandeniui ant rankų pilti, yra akvamanilės, nors jie ir nėra išskirti sąvoka „akvamanilė“. Mainco katedros inventoriuje taip pat užsimenama, kad jos esą buvusios sidabrinės, nors nėra išlikusios nė vienos akvamanilės, kuri būtų buvusi pagaminta iš sidabro Kartais hantvat yra minimas su becken („[...] eyn hantvath mit deme missinge becke [...]“), tai šiuo atveju būtų dubuo vandeniui; tokiais atvejais hantvat neabejotinai reiškia indą vandeniui ant rankų pilti, kuris, A. Pavyzdžiui, Vavelio katedros kataloge liūto formos akvamanilė yra pavadinta urceolus (Wawel, 2000, p. 259). „Enciklopediniame krikščionių senienų žodyne“ akvamanilė yra dubuo rankoms plautis (Smith, Cheetham, 2005, p. 134)
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
