Abstract
Straipsnyje nagrinėjama klasikinės akrasijos problemos transformacija egonomikoje – tarpdisciplininėje tyrimų srityje, metodologiškai susijusioje su postanalitine filosofija. Lyginami akrasijos apibrėžimai analitinėje (D. Davidsonas) filosofijoje, kur ji suprantama kaip laisvi sąmoningi veiksmai, priešingi geriausiam veikėjo sprendimui, ir egonomikoje, kur ji apibrėžiama kaip transtemporaliai nenuoseklus elgesys, taip pat akrasijos problemos kėlimo būdai. Nušviečiami įdomesni egonomikos rezultatai, pasiekti nagrinėjant veikėjo savikontrolės mechanizmus, didžiausią dėmesį skiriant asmeninių taisyklių veiksmingumo sąlygų tyrimams (J. Elsteris, G. Ainslie, R. Nozickas). Analizuojamas egonomikos (D. Parfitas) indėlis į filosofinio mąstymo tradiciją, kvestionuojančią monolitinio subjekto sąvoką, atskleidžiamos paralelės ir ryšiai tarp savikontrolės ir racionalių veikėjų kooperacijos problemų. Parodomi panašumai ir skirtumai tarp subjekto analizės egonomikoje ir jo „ekspropriacijos“ kontinentinėje filosofijoje. Remiantis D. C. Dennetto pateikta žmogiškojo elgesio aiškinimų metateorine analize, egonomika vertinama kaip atskiras „homunkuliarinio funkcionalizmo“ strategijos pritaikymas, euristiškai panaudojantis intencionalinės nuostatos konceptualinius išteklius pakeliui į elgesio aiškinimą konstrukcinėje nuostatoje.
Highlights
Viena populiariausių šiuolaikinės kontinentinės filosofijos filosofemų yra,žmogaus mirtis";,sub jekto ekspropriacija" ir pan Kaip parodysime šiame straipsnyje, susidomėjimas šia problematika nėra svetimas ir šiuolaikinei anglosaksų analitinei ir postanalitinei filosofijai
The second section investigatcs the potential of rational choice theory to renovate the vocabulary used for description and self description of human self
This renovation is interpre ted as continuation and rational reconstruction of the traditional discourse on the „multiple self''
Summary
Straipsnyje nagrinėjama klasikinės akrasijos problemos transformacija egonomikoje - tarpdisciplininėje tyrimų srityje, metodologiškai susijusioje su postanalitine filosofija. Kuriuo akrasijos fenomenas yra nagri nėjamas egonomikoje, skiriasi nuo jo analizės filosofijoje (taip pat ir analitinėje) mažų ma-' žiausiai dviem atžvilgiais. Davidsonas „akrasiją" taiko tik tokiam veiksmui, kutį veikėjas daro tuo pat metu aiškiaisuprasdamas, kad tas veiks mas nėra geriausias iš tų, kuriuos jis gali pasi rinkti. Šis apibrėžimas remiasi racionalaus elgesio, kaip jis yra apibrėžiamasRPT, sąvoka.[19] Ji formuluoja tam tikras minimalias sąlygas, kurias turi patenkinti veikėjo norai arba pirmenybės, kad veikėjo elgesį galima būtų kvalifikuoti kaip racionalų. Jeigu Jonas nusprendžia, kad jam l01O litų po me tų ir vienos dienos yra geriau už 1000 litų po metų, tai jis, jeigu diskontuoja dabartinę būsi mų gėrybių vertę eksponentiškai, taip pat nuspręs, kad 1010 litų rytoj yra geriau už 1000 litų šiandien.
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
