Pagrįstai manoma, kad architektūros projektas turi būti įkūnytas statiniu. Šiuo atveju kūrybiniai ir intelektualiniai sprendiniai atneša realią naudą, pasiteisina projektui kurti panaudoti ištekliai. Tačiau turime pripažinti, kad neatsiejama architektūros konkursų, o kartu ir viso architektūrinio kūrybos proceso dalis – neįgyvendinti projektai. Straipsnyje siūloma į šią probleminę sritį pažvelgti visiškai nauju, architektūros teorijoje ir praktikoje menkai nagrinėtu – informaciniu – aspektu. Neįgyvendintas projektas vertintinas ne kaip nereikalinga ar konkrečiame objekte neįkūnyta „popierinė architektūra“, bet kaip nepanaudotas profesionaliai suformuluotų idėjų ir sprendimų kompleksas, kuriame slypi naudingos informacijos potencialas. Aptariami efektyvesni šios informacijos panaudojimo būdai ir prielaidos, pritaikymo lygmenys, aktualumas, struktūrizavimas pagal galimų vartotojų grupes, kaupimo bei saugojimo formos.