XIX a. pab. – XX pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir daiktavardžio kilmininku reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis

Abstract

    Straipsnyje nagrinėjami XIX a. pab. – XX a. pr. populiarinamuosiuose medicinos ir sveikatos tekstuose (knygose, knygelėse, laikraščių ir kalendorių straipsniuose) vartoti dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir daiktavardžio kilmininku reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis. Aiškinamasi, pagal sąsają su kokiu dalyku priklausomaisiais dėmenimis įvardijami klinikinių sąvokų požymiai, išskiriami tų pavadinimų struktūriniai modeliai ir jų raiškos tipai, nustatomi pavadinimų su skirtingomis pagrindinio dėmens liga raiškos formomis reikšminiai skirtumai, keliamas pagrindinio dėmens liga (ne)būtinumo klausimas. Priklausomaisiais dėmenimis įvardijami klinikinių sąvokų požymiai dažniausiai pagal sąsają su organu, liga ir ligos požymiu. Vyraujantis pavadinimų struktūrinis modelis – NGen ← N, jo raiškos tipai – DKilm ← DLiga, DKilm ← DLigos. Pavadinimais su vienaskaitos formos dėmeniu liga įvardijamos vieninės klinikinės sąvokos, taip pat tie pavadinimai vartojami, kai: neturima omenyje konkreti liga, siekiama atkreipti skaitytojo dėmesį, norima išvengti to paties pavadinimo kartojimo, kontekstas vientisinį pavadinimą leidžia pakeisti sudėtiniu ar kt. Pavadinimais su daugiskaitos formos dėmeniu ligos įvardijamos kuopinės sąvokos (paprastai įvardijamos ligų grupės). Daugelis žmonių ligų anuomet neturėjo tikslių pavadinimų, todėl tekstų autoriai neretai versdavosi sudėtiniais tikslinamojo pobūdžio pavadinimais su dėmeniu liga. Tokiems pavadinimams paplisti įtakos galėjo turėti gyvoji kalba. Neretai pavadinimų su vienaskaitos kilmininku reiškiamu pagrindiniu dėmeniu liga prasminis krūvis tenka priklausomajam dėmeniui, kuris vienas pats tiksliai įvardija klinikinę sąvoką ir vartojamas tekstuose kaip vientisinis terminas, o pagrindinis dėmuo liga yra perteklinis. Tokias tą pačią sąvoką įvardijančias sudėtinio ir vientisinio pavadinimų poras galima traktuoti kaip mišriuosius, bendrašaknius, kontekstinius sinonimus ar trumpuosius ir ilguosius pavadinimų variantus.