Abstract
Šiame straipsnyje analizuojamos svarbiausios viešojo valdymo doktrinos (tradicinis administravimas, Naujoji viešoji vadyba, po-NVV ir su ja susijusios doktrinos), įvertinamas doktrininis viešojo valdymo reformų pagrindas Lietuvoje 2004–2010 m., pateikiama siūlymų dėl būsimosios viešojo valdymo reformos darbotvarkės (principų, krypčių ir proceso). Nepaisant vyriausybių politinių pažiūrų ir kadencijų skirtumų, svarbūs viešojo valdymo reformos sprendimai Lietuvoje buvo pagrįsti partine logika, kurios paskirtis yra stiprinti esamą politinę valdžią. Biurokratinės viešojo administravimo strategijos, kurioje buvo linkstama prie po-NVV doktrinos, įgyvendinimas pradžioje nebuvo sėkmingas dėl nepakankamos politinės nuosavybės ir legalistinio požiūrio. Penkioliktosios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės vykdomos viešojo valdymo reformos pagrįstos vadybine doktrina, kurioje vyrauja NVV doktrinos bruožai. Partinės logikos ir NVV derinys gali būti prieštaringas ir pavojingas Rytų ir Vidurio Europos šalyse. Kadangi NVV doktrina nedavė gerų rezultatų žemyninės Europos šalyse, jos sprendimai mažai atitinka Lietuvos problemas ir nėra tvirtų įrodymų, jog NVV gali efektyviai veikti Lietuvoje, viešojo valdymo reformų metu ją siūloma taikyti ribotai ir selektyviai. Po-NVV doktrina yra geriausias pagrindas būsimosioms viešojo valdymo reformoms, kurių įgyvendinimas turi būti pagrįstas platesniu politiniu kompromisu, geresniu tarpinstituciniu koordinavimu ir vadybiškesniu požiūriu.
Highlights
Svarbiausios viešojo valdymo doktrinosŠioje dalyje pristatomos svarbiausios viešojo valdymo doktrinos (tradicinis administravimas, NVV, po-NVV), įvertinama jų reikšmė viešojo valdymo reformai, palyginami jų bruožai trijose viešojo valdymo srityse (vykdomosios valdžios sandara, finansinės ir nefinansinės veiklos valdymo priemonės, personalo valdymas)
Despite different political views and terms of various Governments, important decisions of public management reforms were based on the party logic, whose purpose is to strengthen political au thority of the government in office
Administration strategy, whose content was informed by the ideas of post-NPM, was initially unsuccessful because of limited political ownership and the legalistic approach
Summary
Šioje dalyje pristatomos svarbiausios viešojo valdymo doktrinos (tradicinis administravimas, NVV, po-NVV), įvertinama jų reikšmė viešojo valdymo reformai, palyginami jų bruožai trijose viešojo valdymo srityse (vykdomosios valdžios sandara, finansinės ir nefinansinės veiklos valdymo priemonės, personalo valdymas). Tradicinis administravimas, kuris remiasi Weberio idealiosios biurokratijos modeliu, yra seniausioji viešojo valdymo doktrina. Pagrindinės tradicinio administravimo problemos, kurias buvo siekiama spręsti viešojo valdymo reformų metu, buvo biurokratinė inercija, prastas politikos ir valdymo efektyvumas bei mažas piliečių pasitikėjimas. Kurios metu turėtų būti siekiama efektyviau naudoti valdžios išlaidas (ypač atsižvelgiant į ekonominio nuosmukio metu sumažėjusias valdžios pajamas) ir greičiau reaguoti į vartotojų poreikius, pagrįsti buvo sukurta NVV doktrina. Tačiau NVV nėra nuosekli viešojo valdymo doktrina. Laikantis NVV principų, turi būti sumažinta valdžios apimtis per privatizaciją bei privataus verslo įtraukimą į valdymą ir viešųjų paslaugų teikimą (pavyzdžiui, „subrangos“ būdu perkant paslaugas iš privačiojo sektoriaus įmonių). Turi būti diegiamos įvairios finansinės ir nefinansinės veiklos valdymo priemonės (pavyzdžiui, programinis biudžetas, veiklos valdymas, kaupiamoji apskaita), pereinant nuo išankstinės prie paskesniosios valdžios institucijų ar valstybės tarnautojų veiklos kontrolės. Naujosios viešosios vadybos ir po-NVV reikšmė viešojo valdymo reformos kryptims
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
