Abstract
Straipsnyje nagrinėjama politinė situacija Šalčininkų rajone. Daroma prielaida, kad nacionaliniu mastu egzistuojantis vienos tautinės mažumos problematikos naratyvas supaprastina tenykštę tikrovę. Šalčininkų krašto visuomenei būdingi bruožai ir jaučiamas palankumas rytinėms Lietuvos kaimynėms verčia suabejoti ten palaikomu lenkiškumu. Pietryčių Lietuvoje yra kurstomas nuolatinis konfliktas ir kuriamas valstybei nepalankus tapatumas, tačiau nėra aišku, kokie veikėjai ir kokio pobūdžio galia pasitelkiama šiam tikslui įgyvendinti. Atliktas tyrimas Šalčininkų mieste leidžia identifikuoti pagrindinius veikėjus, diegiančius alternatyvią reikšmių sistemą bei ribojančius valstybės pajėgumus diegti bendrą valstybinį tapatumą rajono visuomenėje; atskleidžia vietinių veikėjų pasitelkiamą kontrolės išlaikymo mechanizmą, apimantį dvi priemonių kategorijas: 1) administracinį ir materialinį pajėgumą bei 2) simbolinius išteklius.
Highlights
A deeper look into the context reveals that the problem is far more complicated than the matter of ethnicity
The aim of this study is to find out what actors are engaged in the struggles over power on the Southeastern borderland of Lithuania and what mechanisms are being used to hinder the state from spreading a uniform national identity on its border regions
The analysis is based on the State-in-Society theory, presented by J
Summary
Ar situacija Pietryčių Lietuvoje leidžia kalbėti apie už savo teritoriją mažesnę Lietuvos valstybę, tyrime pasitelkiama J. Mąstant apie Pietryčių Lietuvos gyventojų ryšį su valstybe (ar jo nebuvimą), svarbu tai, kad Lietuvos atvejis negali būti aiškinamas remiantis tik besivystančio pasaulio kategorijomis: Šalčininkų krašte veikia valstybės institucijos, galioja tie patys įstatymai, nėra fizinės regiono atskirties nuo likusios Lietuvos. Ne mažiau svarbi valstybės sienų, o kartu ir valstybinės priklausomybės kaita, apsunkinusi visuomenės ryšio su valstybe formavimosi procesus: dėl dažnai ginčijamos ir kintančios sienų prigimties čia gyvenančių žmonių tapatumui būdingas daugialypiškumas ir nepastovumas[13], taip pat jaunoms valstybėms ir jų vis dar tradicinėms visuomenėms „uždėto“ komunizmo įtaka, kurią, praėjus pusei amžiaus, pakeitė pakloti modernios demokratijos pagrindai. Galima daryti prielaidą, kad, siekiant suprasti Pietryčių Lietuvoje vykstančius procesus, svarbiu analizės objektu turėtų būti laikomas valstybinis tapatumas, šiame straipsnyje apibrėžiamas kaip mentalinis žmonių ryšys su valstybe, tapatinimasis su ja bei valstybinė savimonė
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
