Abstract
Straipsnyje analizuojamos moderniosios vaizduotės sampratos transformacijos fenomenologinėse Edwardo Casey, Mikelio Dufrenne’o (1910–1995) ir Vosyliaus Sezemano (1884–1963) koncepcijose. Straipsnio tikslas – parodyti, kad estetinėje patirtyje akivaizdžiai atsiskleidžia kūniškas vaizduotės pobūdis. Casey kritikuoja Dufrenne’o bandymą vaizduotę susieti su estetine raiška. Jis pabrėžia vaizduotės autonomiją, tačiau tokiu atveju lieka neaiškus vaizduotės ir suvokimo santykis. Dufrenne’o ir Sezemano pozicija vaizduotės klausimu iš dalies sutampa. Abu jie teigia, kad vaizduotė yra ne produktyvi, bet reproduktyvi ta prasme, kad ji yra apribota materialinio a priori formomis. Kitaip sakant, estetinė raiška yra negalima, jeigu ji nesilaiko suvokiamojo ir suvokiančiojo koreliacijos principo. Sukurti galima tik reprodukuojant išraiškoje kito suvokimo galimybę. Sezemanas pabrėžia kūniškos vaizduotės pirmumą. Įkūnytas vaizduotės judesys atskleidžia būtiną objekto ir subjekto koreliaciją. Vaizduotės kūniškumas pabrėžia buvimo pasaulyje pirmumą, nes vaizduotė yra laisva veikla ir ją riboja tik „pasaulio horizonto stilius“.
Highlights
Ar Vosyliaus Sezemano Estetika gali ką nors naujo pasakyti apie vaizduotės autonomiją ir jos ribas? Kaip žinia, šis veikalas, kuris gali būti laikomas pagrindiniu Sezemano kūriniu, buvo publikuotas 1970 metais, o parašytas buvo dar anksčiau
Between Phenomenology and hermeneutics: Paul Ricoeur’s Philosophy of Imagination
Summary
Tačiau noetiškai šie vaizduotės ir suvokimo aktai skiriasi, nes vaizduotė yra išgyvenama ne kaip originali sąmonė, bet kaip reprodukcija, kuri visada implikuoja suvokimą. Vaizduotė negali būti redukuojama į suvokimą, nes huserliškai mąstant vaizduotė ir suvokimas yra lygiagretūs sąmonės aktai, pasižymintys skirtingu akivaizdumo pajėgumu. Įrodinėdamas vaizduotės ir suvokimo paralelizmą savo vėlyvuose tyrinėjimuose Husserlis akivaizdžiai demonstruoja, kad vaizduotė yra galima patirtis ir kad ji gali būti panaudojama kaip bendras patirties modelis (Jansen 2005: 127). Pristatydamas autorių pozicijas nagrinėsiu klausimus: koks yra vaizduotės vaidmuo sąmonės veikloje, ar vaizduotė yra produktyvi, ar reproduktyvi veikla, kaip estetinė raiška apriboja vaizduotę? Sezemano pozicija šiais klausimais yra aktuali, nes parodo, kad vaizduotė turėtų būti suprantama ne kaip statiškas reprezentacijos aktas, bet kaip jusliškai įkūnytas dalyvavimas žaidybinėse pasaulio situacijose. Pirmiausia aptarsiu vaizduotės kaip autonominės veiklos sampratą, tada nagrinėsiu vaizduotės sąryšį su estetine išraiška ir pabaigoje analizuosiu įkūnytos vaizduotės būtinybę
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
