Abstract
Vėlyvuosiuose L. Truikio darbuose atsiranda kompozicijų, darančių gigantiškos ar net neaprėpiamos visumos fragmento įspūdį. Pasikartojančios ritminės grupės čia dažnai pateikia judėjimo, slinkties, bekraščio horizonto aliuziją. Nutuokiamas fragmentiškai rodomų skulptūrų aukštis stulbina žiūrovą, galingi graviruotų spindulių pluoštai tampa jungtimi su beribe erdve. Siekdamas vizualinio simfonizmo ir tęsdamas esmingiausių partitūros fragmentų išraiškos tendencijas, dailininkas savitai naudoja variacinį arba monoteminį principą. Tai sukuria ne tik dekoratyvų išorės vieningumą, bet ir formuoja įtaigų giluminių prasmių monolitą.
Highlights
Atspindžius arba spindulius ir taip pat elgdamasis su architektūrinėmis bei skulptūrinėmis formomis, L.
Dailininkui visa tai yra vienodai tikra kuriant kompoziciją, kurios išraiškingumas vis kitaip susipiila su nuolat kintančių garsų srautu.
Pasirodydąmas dalimis, motyvas-tema vis kitoniškai pabrėžia savo iškalbingumą.
Summary
Atspindžius arba spindulius ir taip pat elgdamasis su architektūrinėmis bei skulptūrinėmis formomis, L. Dailininkui visa tai yra vienodai tikra kuriant kompoziciją, kurios išraiškingumas vis kitaip susipiila su nuolat kintančių garsų srautu. Pasirodydąmas dalimis, motyvas-tema vis kitoniškai pabrėžia savo iškalbingumą. Tačiau bekompromisinė menininko drąsa ne tik atkuriant Verdžio temą, bet ir ją plėtojant, nesunkiai virsta tariamu pralaimėjimu.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
