Vaikų ir jaunimo dalyvavimo akcijų Vokietijoje tikslų analizė

Stefan Danner

doi:10.15388/stepp.2003.2.8547

Abstract

The goals of participation policy of youth and children is presented and analysed in the paper. The first goal is to create the opportunity for the children and youth to implement their civil right to establish themselves. The goal is derived from the idea of democracy. The second goal is to let the children and youth to participate in the establishment of civil society. Also it is important to create the ways to motivate the children and youth. The third goal is to utilise the expertise knowledge. The children and youth are experts in the knowledge of their living conditions. It is argued that the goals do not suit well to each other. The author is looking for the best trade offs.

Highlights

Trys tipiniai dalyvavimo akcijų tikslaiTiesiogiai arba netiesiogiai susiję su vaikų dalyvavimo akcijomis, skirstomi į tris grupes: vieni tikslai remiasi demokratijos teorijos svarstymais, kita tikslų grupė grindžiama politiniu lavinimu, trečia tikslų kryptis pasireiškia pasisakymais apie specifinę vaikų ir jaunimo ekspertizę.
Demokratijos teorija pagrįstas tikslas matyti iš šio pasisakymo: Po truputį imama pripažinti, kad vaikai neturi būti auklėjami kaip nesubrendę suaugusieji, kurie vėliau turės išmokti visuomeninių funkcijų, tačiau turi būti suprantami kaip savarankiški subjektai ir lygiateisiai visuomenės nariai, turintys savo teises ir interesus.
Turinčios savo teises ir interesus, vaikai taip pat turi turėti galimybę aktyviai dalyvauti politiniame ugdyme[2].

Summary

Trys tipiniai dalyvavimo akcijų tikslai

Tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su vaikų dalyvavimo akcijomis, skirstomi į tris grupes: vieni tikslai remiasi demokratijos teorijos svarstymais, kita tikslų grupė grindžiama politiniu lavinimu, trečia tikslų kryptis pasireiškia pasisakymais apie specifinę vaikų ir jaunimo ekspertizę. Demokratijos teorija pagrįstas tikslas matyti iš šio pasisakymo: Po truputį imama pripažinti, kad vaikai neturi būti auklėjami kaip nesubrendę suaugusieji, kurie vėliau turės išmokti visuomeninių funkcijų, tačiau turi būti suprantami kaip savarankiški subjektai ir lygiateisiai visuomenės nariai, turintys savo teises ir interesus. Turinčios savo teises ir interesus, vaikai taip pat turi turėti galimybę aktyviai dalyvauti politiniame ugdyme[2]. Pirmas tikslas yra sudaryti galimybę vaikams ir jaunimui įgyvendinti savo pilietinę teisę kurti save ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Antras tikslas – leisti vaikams ir jaunimui dalyvauti kuriant bendruomenę ir tai motyvuoti. Dalyvavimo akcijos taip pat yra suprantamos kaip politinio lavinimo priemonės. Trečias tikslas – sudaryti galimybę vaikams ir jaunimui dalyvauti specifinėje ekspertizėje planuojant jiems palankią miesto aplinką ir taip gerinti miesto planavimo sprendimų kokybę

Ar šie trys tikslai dera

Įvertinimas: ar šie tikslai yra suderinami?