Abstract
Straipsnyje nagrinėjamos rusų filosofo Vladimiro Solovjovo žmonijos istorijos raidos, visuotinybės sampratos. Aptariama XIX a. socialinių politinių idėjų įtaka filosofo mąstymui. Teigiama, kad V. Solovjovas jaunystėje studijavo Europos socializmo teoretikų veikalus, tačiau buvo nusistatęs prieš revoliucinius visuomenės pertvarkymo metodus. Jis pasisakė prieš reakcingą carinio režimo politiką, nacionalinę priespaudą, cenzūrą ir kitas patvaldinio despotizmo apraiškas. Sekdamas slavofilais, V. Solovjovas kūrė savitą ateities visuomenės modelį kaip kapitalizmo antipodą. Teigė, kad žmonijos istorijos vystymąsi lemia trys jėgos: vienijanti ir niveliuojanti, skaldanti ir pliuralistinė bei jėga, sutaikanti aukščiausiojo prado vienybę su laisvu atskirų formų ir elementų daugeriopumu. Visuotinybė yra idealaus, tobulo visuomeninio ryšio atspindys – dvasinės prigimties realybė, besąlyginė būtis ir kartu Dievo karalystė žemėje. Visuotinybės turinys nesiskiria nuo jos konkrečių apraiškų visuomeniniame gyvenime, gamtoje ir žmogaus dvasiniame gyvenime. Žmogus, kaip visuomeninė būtybė, yra individuali visuotinybės reiškimosi forma.
Highlights
Tačiau jau aštuntajame dešimtmetyje Rusijos išsivaduojamasis ju dėjimas iš narodnikystės vagos išsilieja į klasių kovą.
Kiek išsivaduojamasis judėjimas buvo nukreiptas prieg, patvaldinę despotiją, politinę ir socialinę priespaudą, kiek išsivaduojamoji kova buvo kova dėl demokratinių visuomeninio gyvenimo principų, dėl žo džio, spaudos, susirinkimų laisvės, tai yra kiek išsivaduojamasis judė jimas buvo buržuazinis-demokratinis, tiek jis buvo priimtinas liberalinės inteligentijos sluoksniams.
Tačiau liberalai baiminosi revoliucinių kovos metodų, bijojo kylančio Rusijos proletariato, kuris rengėsi perimti ge riausias revoliucines Europos darbininkų kovos tradicijas.
Summary
Tačiau jau aštuntajame dešimtmetyje Rusijos išsivaduojamasis ju dėjimas iš narodnikystės vagos išsilieja į klasių kovą. Kiek išsivaduojamasis judėjimas buvo nukreiptas prieg, patvaldinę despotiją, politinę ir socialinę priespaudą, kiek išsivaduojamoji kova buvo kova dėl demokratinių visuomeninio gyvenimo principų, dėl žo džio, spaudos, susirinkimų laisvės, tai yra kiek išsivaduojamasis judė jimas buvo buržuazinis-demokratinis, tiek jis buvo priimtinas liberalinės inteligentijos sluoksniams.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
