Abstract
The main issue discussed in the article is relationship between urban spaces and subcultural identity: what empirical analysis of subcultural places say about social processes in a city? The present study is empirical reconstruction of the dynamics of musical subcultures as spatial phenomena in a post-Soviet city (Klaipeda, Lithuania) and covers two decades of rapid urban changes. In this issue of the journal is published the second part of the study, mainly focusing on spatial and stylistic differentiation of two subcultures - rock and electronic dance music – from 1997 till 2010. This period witness two stages of subcultural dynamics. In 1997–2002 subcultures leave public spaces and escapes from social control, what leads them to exploration and appropriation of new spaces for ritual performances. Rock music and the electronic dance music subcultures appropriates their own spaces in the city and don’t mix identity rituals together. 2003–2010 are marked by inner differentiation of subcultures, fragmentation, ideological purification of subcultural identity, and seclusion of ritual spaces. These transformation processes of subcultural identity and places in Klaipeda are interpreted within the bigger context of urban and ideological changes.Keywords: subculture, youth, urban space, subcultural identity, ideology, Klaipeda, post-Soviet, social changes.
Highlights
The main issue discussed in the article is relationship between urban spaces and subcultural identity: what empirical analysis of subcultural places say about social processes in a city? The present study is em pirical reconstruction of the dynamics of musical subcultures as spatial phenomena in a post-Soviet city (Klaipeda, Lithuania) and covers two decades of rapid urban changes
In this issue of the journal is published the second part of the study, mainly focusing on spatial and stylistic differentiation of two subcultures - rock and electronic dance music – from 1997 till 2010
In 1997–2002 subcultures leave public spaces and escapes from social control, what leads them to exploration and appropriation of new spaces for ritual performances
Summary
Kurios 1991–1995 m. masiškai traukdavo linksmybėms jaunus žmonės Klaipėdoje, apie 1996 m. jau buvo apmirusios. 1993 m. Ypač klubo „Senoji prieplauka“ praradimas, skaudžiai paveikė mieste gyvavusias muzikines subkultūras. Mieste buvo nemažai pramogų vietų ir klubų, tačiau jos buvo labiau orientuotas į popmuziką ar prabangą, kas neatitiko subkultūrų stilistikos. Keli to laikmečio įspūdžiai apie populiarias pasilinksminimo vietas Klaipėdoje gražiai parodo subkultūrų santykį su populiariosios pramogų kultūros židiniais. Klaipėdoje buvo galima stebėti naujų pramogų ir pasilinksminimo vietų augimo bumą. Per dvejus metus šalia 5 nuolat veikiančių klubų („Capitol“, „Pas Alberą“, „Senoji prieplauka“, „Bildukas“ ir „Bomba“), kurie per artimiausius metus iš Klaipėdos pramogų žemėlapio išnyko, atsirado 11 naujų pramogų vietų. Su nedidelėmis išimtimis, kaip diskotekos „Cunamis“ ir „Street Style“, nebuvo orientuotos į progresyvią elektroninę šokių muziką ar reivą. Moksleiviai dar vis galėjo burtis mokyklų diskotekose, bet mieste oficialias pramogų vietas vartotojiškos visuomenės logika vertė orientuotis į mokią publiką ir pramogas kurti būtent atsižvelgiant į jos skonį. Tad Klaipėdoje atsiradęs ritualinių erdvių vakuumas vertė subkultūras ieškoti naujų vietų
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
