Abstract

The article seeks to investigate the main reasons that cause inharmonious early bilingualism in inter-ethnic Lithuanian emigrant families. The data consist of extracts from 25 semi-structured interviews with Lithuanian women and Facebook comments of such emigrant mothers. Firstly, the study identifies the reasons why some informants themselves do not speak Lithuanian in their families, which leads to their children not even being able to understand it. These reasons can be lack of knowledge about the nature of early simultaneous bilingualism with a minority language, weak or negative attitudes towards Lithuanian and / or Lithuania, urgent need to fully integrate, influence of non-Lithuanian speaking partners, dominance of the majority language over bilingual mothers, and children’s passive bilingualism or insufficient comprehension skills. On their part, children can be growing up passively bilingual because of the minority language input shortage, not enough possibilities and real need to practice it in their daily lives, and because mothers tolerate bilingual conversations with certain discourse strategies. Finally, this paper examines the factors determining underdeveloped or attriting competences in the minority language. Children might be able to participate in very simple colloquial conversations in Lithuanian but cannot express themselves more freely in it or on different topics. They lack higher quality and more various input, e.g. through books or films in the Lithuanian language. They protest against minority language classes, where they could have a chance to learn to read and write in the minority language and further develop their skills. The analysis has revealed a variety of different reasons and their complex combinations that contribute to inharmonious bilingualism with Lithuanian as a minority language. They are objective and subjective, primary and secondary, sociolinguistic, psychological, pedagogical, and maybe some other reasons. A crucial role is played by mothers’ negative emotions in the face of struggles and children’s resistance, which also negatively affects success in bilingual child-rearing.

Highlights

  • This paper examines the factors determining underdeveloped or attriting competences in the minority language

  • The analysis has revealed a variety of different reasons and their complex combinations that contribute to inharmonious bilingualism with Lithuanian as a minority language

  • Cross-linguistic Russian-Norwegian families in Norway: Language choice, family contexts and bilingual development

Read more

Summary

Įvadas

Vienu bendru dvikalbystės terminu įprasta vadinti kasdienį dviejų – ar daugiau – kalbų vartojimą, t. y. jis aprėpia ir daugiakalbystės reiškinį (Myers-Scoton 2009; Baker 2011). Kad mišrios etninės sudėties šeimose, ypač jei tėvas yra daugumos kalbos kalbėtojas, tikimybė, jog vaikų dvikalbystė bus ne tokia darni, didesnė nei vienatautėse, kur mažumos kalba vartojama abiejų gimdytojų (De Houwer 2003; Barron-Hauwaert 2004; Jakaitė-Bulbukienė 2015a; Hilbig 2019). Čia pristatomo darbo imtis tapo įmanoma todėl, kad pavyko surinkti pakankamai duomenų iš tokių motinų, kurių vaikai – ar taip pat ir jos pačios – (beveik) ne(be)kalba šeimose lietuviškai; arba vaikų dvikalbystė su lietuvių kalba, nors vaikai lietuviškai ir moka, motinoms neatrodo sėkminga, nes mažumos kalba yra per silpna, ją smarkiai stelbia daugumos kalba. Nors dauguma moterų pakankamai išsamiai aprašė savo šeimas ir vaikų dvikalbystės jose situaciją, ne visada buvo žinoma, tarkim, ar vaikų tėvas yra kitos tautybės imigrantas, ar socialinės daugumos kalbos kalbėtojas; kur šeima gyvena, kiek vaikų turi; kokio jie amžiaus; ar auga dviejų, ar daugiau kalbų aplinkoje, kokia ankstesnė dvikalbės vaikų raidos istorija ir pan. Kaip jau buvo rašyta, ne visi mažumos kalbos kalbėtojai tėvai sugeba įdiegti ir išlaikyti bendravimo su vaikais mažumos kalba modelį – ne išimtis ir emigrantės iš Lietuvos

Tikėjimas dvikalbystės mitais
Noras pritapti emigracijos šalyje
Stipri daugumos kalbos įtaka dvikalbėms motinoms
Vaikų nenoras girdėti lietuvių kalbą
Vaikų nekalbėjimo lietuviškai priežastys
Per trumpas kasdienio bendravimo lietuvių kalba laikas
Natūralaus poreikio kalbėti lietuviškai nebuvimas
Nuogąstavimai dėl vaikų ir santykio su jais
Nepakankamo vaikų lietuvių kalbos mokėjimo priežastys
Kokybiškų ir patrauklių ugdymo priemonių trūkumas
Su formaliuoju kalbos mokymu susiję sunkumai
Motinų nuolaidumas ir nepakankamos pastangos
Apibendrinimai ir išvados
Full Text
Published version (Free)

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call