ULTIMA RATIO PRINCIPO SAMPRATA

Aušra Dambrauskienė

doi:10.15388/teise.2015.97.9828

Abstract

[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English] In the process of criminalisation of certain offences, the relevant requirements for legislature must be raised, which limit discretion of legislature and do not allow distorting the essence of criminal law. The theory of criminalisation determines these requirements and one of them is the ultima ratio (latin last, final argument, last resort) principle.This principle means that criminal liability, being the most restricting measure in terms of rights and freedoms of persons, must be applied in exceptional cases only, when other legal or non-legal means are not sufficient in order to stop criminality.The content of the ultima ratio principle includes: 1) serious violation of individual, social and state legal interests;2) absence of alternative influence means for this violation in other legal branches. The content of the ultima ratio principle also encompasses inner (consistency of criminal law system) and outer (the means of criminal law is exceptional when compared with the means of other legal branches) aspects as well as aspects of legislature and implementation of law.The ultima ratio principle is given a different meaning: from the scientific recommendation for legislature to the obligatory constitutional principle. Due to the relation with the defence of fundamental rights and the principle of proportionality, which makes ultima ratio peremptory, the ultima ratio principle is considered as the regulatory provision of law – the legal principle which is related to criminal justice. Since the ultima ratio principle functions, first of all, in legislature, i.e. in the process of criminalization, it must be considered as the substantive special principle of criminal policy.

Highlights

This article aims to support that ultima ratio makes a point about the criminal liability as the last resort of defence of legal interests; ultima ratio is the recommendation for legislature or the ethical principle of legislation but must be considered as the normative principle of law; considering that ultima ratio functions, first of all, in the criminalization of certain criminal offences, it must be considered as a special principle of criminal policy
Paskutinės priemonės principas reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė, labiausiai suvaržanti asmens teises ir laisves priemonė, tiek kuriant baudžiamąjį įstatymą, tiek jį taikant, turi būti pasitelkiama tik išimtiniu atveju, kai kitos tiek teisinio, tiek neteisinio pobūdžio priemonės yra nepakankamos, siekiant nusikalstamumo kontrolės ir prevencijos tikslo
The content of the ultima ratio principle encompasses inner and outer aspects as well as aspects of legislature and implementation of law

Summary

Aušra Dambrauskienė

Straipsnyje siekiama pagrįsti, kad ultima ratio išreiškia baudžiamosios atsakomybės, kaip paskutinės teisinių gėrių apsaugos priemonės, idėją; ultima ratio nėra tik rekomendacija ar įstatymų leidybos etikos principas, tačiau turėtų būti laikomas savarankišku normatyviniu teisės principu; atsižvelgiant į tai, kad ultima ratio pirmiausia veikia kriminalizuojant atitinkamas veikas, jis laikomas specialiuoju baudžiamosios politikos principu. baudžiamosios teisės priemonių, kaip ultima ratio, paskirtis neabejotinai reiškia, kad jos turi būti taikomos tuo atveju, kai kitų teisės šakų priemonės yra nepakankamos. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta[52], baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika griežčiausios priemonės (ultima ratio) reikalavimą arba principą pripažįsta vienu iš kriminalizacijos kriterijų, t. Ultima ratio principas baudžiamosios teisės doktrinoje paprastai reiškia, kad baudžiamoji teisė turi būti naudojama tik tada, kai kitos tiek teisinės, tiek neteisinės socialinės kontrolės priemonės nepasiekia geriausio rezultato mažinant nusikalstamumą. 1. Paskutinės priemonės (ultima ratio) principas reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė, labiausiai suvaržanti asmens teises ir laisves priemonė, tiek kuriant baudžiamąjį įstatymą, tiek jį taikant, turi būti pasitelkiama tik išimtiniu atveju, kai kitos tiek teisinio, tiek neteisinio pobūdžio priemonės yra nepakankamos, siekiant nusikalstamumo kontrolės ir prevencijos tikslo. Ultima ratio principui pirmiausia reiškiantis įstatymų leidyboje, t. y. kriminalizacijos procese nubrėžiant įstatymų leidėjui diskrecijos ribas, ultima ratio laikytinas specialiuoju savarankišku baudžiamosios politikos principu

Norminiai teisės aktai

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija

Specialioji literatūra

THE CONCEPTION OF THE ULTIMA RATIO PRINCIPLE