Abstract
The article presents Lithuanian linguistic cultural image of truth reconstructed from textual data. Textual data consists of contemporary and archaic (folklore and paremia) texts. The picture of truth distinguished from the textual data is highly philosophical, what proves the opinion that language is the reflection of a nation’s philosophy and worldview. Contemporary Lithuanian language reflects two main semantic aspects of truth: absolutism and relativism. Absolutism views truth as eternal and unique, forming the background of peoples’ lives. This type of truth usually has its source in religion. Subjectivism views truth as subjective and relative, depending on time, circumstances and opinions. The boundary between subjective truth and lie is very vague. This type of truth is never unique and has a pragmatic aspect which is either collective or individual. However, the dialogue of different sides is very important as it can help to achieve the final, objective truth. Epistemological aspect of truth is also salient. Two main aspects concerning truth cognition are scepticism and dogmatism. Cognition and knowledge is seen as the way to achieve the truth; however, sceptical question is raised whether truth cognition is possible at all. Dogmatism accepts certain facts or dogmas as naturally true. Truth is usually presented as unpleasant, painful, dangerous and unclear; however, it is highly important. Textual data also reflect a lot of opposites of truth: lie, unknown, myth, bluff, artificiality, half-truth, benefit.
Highlights
The article presents Lithuanian linguistic cultural image of truth reconstructed from textual data
The picture of truth distinguished from the textual data is highly philosophical
what proves the opinion that language is the reflection of a nation's philosophy and worldview
Summary
Jų tarpusavio ryšys, poveikis individui ir visuomenei tapo daugelio politinių, religinių ir filosofinių diskusijų objektu. „Kas yra tiesa?“ – Jėzaus klausė Romos imperatoriaus paskirtas Judėjos prokuratorius Poncijus Pilotas. „Kas yra tiesa?“ – Jėzaus klausė Romos imperatoriaus paskirtas Judėjos prokuratorius Poncijus Pilotas. Filosofas Arvydas Šliogeris rašė: „Skeptikas kelia šį klausimą, netikėdamas jokio pozityvaus atsakymo galimybe, vadinasi netikėdamas ir tiesa, arba net galimybe siekti tiesos“ (Šliogeris 2011, 599). Filosofų požiūris į tiesą svyruoja nuo visiško skepticizmo iki įsitikinimo tiesos absoliutumu. Bet klausia, kokia ji yra, kaip ją rasti ir atskirti nuo netiesos. Jų diskusijos apie tiesą toli gražu neprivedė prie vienos bendros tiesos. Šiandien tiesos ir melo sąvokos vis dar nėra iki galo skaidrios – jos pasižymi daugiaprasmiškumu ir dažnai suvokiamos skirtingai, vartojamos įvairiomis, dažnai net kardinaliai priešingomis prasmėmis. Pareikalavusių milijonų žmonių gyvybių: inkvizicija, religiniai karai, genocidai, politiniai režimai, mūsų atmintyje ryškiausiai išlikusios XX a. Fašistinė ir komunistinė ideologijos – visa tai idėjos, kurias milijonai žmonių laikė vienintelėmis tiesomis, vertomis kovos Pareikalavusių milijonų žmonių gyvybių: inkvizicija, religiniai karai, genocidai, politiniai režimai, mūsų atmintyje ryškiausiai išlikusios XX a. fašistinė ir komunistinė ideologijos – visa tai idėjos, kurias milijonai žmonių laikė vienintelėmis tiesomis, vertomis kovos
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
