Abstract
Straipsnyje apžvelgiami Tomo Akviniečio laisvės teorijos tyrimai XX amžiuje. Pirmiausia aptariami Tomo prigimtinio įstatymo sampratos, arba jo etikos statuso, tyrimai. Tai tyrimai, orientuoti į žmogaus laisvės problemos sprendimo prielaidas. Čia analizuojama, kiek pagrįsta tradicinė neotomistinė pozicija laikyti Akviniečio etiką prigmtinio įstatymo teorija, o prigimtinį įstatymą - laisvos žmogaus veiksenos principu. Kita straipsnyje apžvelgiama kryptis - bendroji jo laisvės ir laisvos žmogaus veiksenos teorija. Analizuojamas labai platus problemų spektras, apimantis laisvo veiksmo struktūrą, valios ir intelekto santykį.
Highlights
Tradiciškai Tomo eti ka priskiriama prigimtinio įstatymo teorijai
prigimtinį įstatymą - laisvos žmogaus veiksenos principu. Kita straipsnyje apžvelgiama kryptis - bendroji jo laisvės ir laisvos žmogaus veiksenos teori ja
1994, metais Gallagheris pub likuoja straipsnį, skirtą valios veiksmo raciona lumo ir laisvės suderinamumo Tomo sistemo je problemai.[67] Jis, kaip ir Westbergas, atmeta intelektualistinę Tomo etikos interpretaciją ir
Summary
Tradiciškai (ši tradicija susiformavo jau XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje, trečiojo tomizmo atgimimo pradiniame etpe) Tomo eti ka priskiriama prigimtinio įstatymo teorijai. P. išdėsto iš esmės tokią pat poziciją kaip ir Finnisas.[28] Jis pripažįsta, kad Tomo etika yra prigimtinio įstatymo teorija ir siūlo prigimtinį įstatymą suprasti kaip tam tikrą praktinio proto padarinį.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
