Abstract
The article concentrates on the targets and linguistic expression on mockery in contemporary jokes on gender. The jokes have been collected from the humour websites www.cha.lt, www.anekdotai.us, www.linksmas.net, www.anekdotai.biz, www.anekdotai.org, www.che.lt. The aim of the research is to find out what types of characters are usually chosen as targets of jokes and what linguistic means are employed to create the comic effect in them. In addition, the article deals with the conception of humour and joke as a genre and provides the key theories of humour research. The study has been carried out applying the method of qualitative content analysis. The results of the study suggest that the choice of the target of mockery in the jokes is often determined by the stereotypes that are common in society and by the tendency to express aggressive emotions in them. Usually the targets of mockery in the jokes are female characters, such as blondes, wives and mothers-in-law. There are approximately three times fewer jokes about men in comparison to women. The most common linguistic means employed to express mockery in the jokes are sarcasm, ambiguity, absurd and irony. It is common to come across cases of a few linguistic means in one joke as well. There has been a connection found between the employed linguistic means and the target of mockery as well as the society's view to it. The article could be valuable to linguists, folklorists, sociologists and psychologists who investigate the linguistic expression of humour, the effect of emotions on humour and the image of social groups in contemporary jokes.
Highlights
ĮvadasLietuvių mokslininkai humorą nagrinėjo kur kas mažiau: Albinas Rekašius (1992) tyrė, kaip randasi naujoviški anekdotai, Bronislava Kerbelytė (1994) anekdotus analizavo kaip tautosakos žanrą, o šiuolaikinius anekdotus aprašė nagrinėdama tekstus apie komunistinius vadus (2009), Laima Anglickienė (2002) aptarė kitataučių įvaizdį anekdotuose
Vytauto Didžiojo universitete apgintas Valdo Kiškio magistro darbas Šiuolaikiniai anekdotai Lietuvoje, kuriame nagrinėjamos įdomiausios, dažniausiai anekdotuose pasitaikančios situacijos ir populiariausi personažai
Amžiaus, lyties, socialinės ir ekonominės padėties ar epochos. „Sugebėjimas vertinti humorą ir juo džiaugtis yra universalus reiškinys – jis būdingas visiems žmonėms, net jeigu jų mėgstamas humoras yra labai skirtingų rūšių“ [3]
Summary
Lietuvių mokslininkai humorą nagrinėjo kur kas mažiau: Albinas Rekašius (1992) tyrė, kaip randasi naujoviški anekdotai, Bronislava Kerbelytė (1994) anekdotus analizavo kaip tautosakos žanrą, o šiuolaikinius anekdotus aprašė nagrinėdama tekstus apie komunistinius vadus (2009), Laima Anglickienė (2002) aptarė kitataučių įvaizdį anekdotuose. Vytauto Didžiojo universitete apgintas Valdo Kiškio magistro darbas Šiuolaikiniai anekdotai Lietuvoje, kuriame nagrinėjamos įdomiausios, dažniausiai anekdotuose pasitaikančios situacijos ir populiariausi personažai. Apžvelgus lietuvių autorių darbus matyti, kad daugiausia juose tirta anekdotų sandara ir turinys. Anekdotų veikėjai kaip pašaipos objektai vadovaujantis šiuolaikinėmis humoro tyrimų teorijomis Lietuvoje dar netirti. Šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kokie pasirinktos tematikos anekdotų personažai dažniausiai tampa pašaipos taikiniais ir kokios kalbinės priemonės pasitelkiamos komiškumui šiuose anekdotuose kurti. Peržvelgus minėtų internetinių humoro puslapių turinį pastebėta, kad ilgainiui anekdotai ima kartotis, todėl pasirinkta ne per didelė, bet išsikeltiems tyrimo tikslams pasiekti pakankama tiriamų anekdotų imtis – 400 anekdotų.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
