Abstract
The aim of the article is to discuss the notion of community in the contemporary French philosophy. The author takes her departure from a notion of a community that is defined negatively - by distinguishing it from society that is built according to the logic of identity or equivalence. The author notes that such a notion is inseperable from the notion of society and is aimed to point out the difference of and behind the equivalence. As such, the author aurgues, the notion of community is to ground a question of pure difference: is there a possibility of a community that is not connected by what is the same?
Highlights
Audrone iukauskaiteBendruomenes ideja, uivaldiiusi Siuolaikines pranciizy filosofijos mintj, yra formuluojama negatyviai atsiivelgiant i visuomenes bei socialumo prigimties teorines sampratas.
PrieSingai, pirmasis prieSingybes arba opozicijos tipas aptinkamas realiy objekty lygmenyje, nes nei vieno realaus objekto tapatybe negali biiti apibreiiama pagal opozicijos santykj su kitu objektu; jis turi savo realybq, nepriklausomq nuo Sios o p o ~ icijosK.
Antagonizmas panaikina rencini pobudj." Taigi jei iki Siol teoriniame paCiq identifikacijos galimybq: jei egzistuoja diskurse dominavo ekvivalencijos, t.y. palyantagonizmas, aS negaliu visiSkai buti savimi, ginimo ir sutapatinimo logika, presuponuojanti taCiau man oponuojantijega taip pat negali biiti buties pozityvumq, Laclau/Mouffe tvirtina savimi.
Summary
Bendruomenes ideja, uivaldiiusi Siuolaikines pranciizy filosofijos mintj, yra formuluojama negatyviai atsiivelgiant i visuomenes bei socialumo prigimties teorines sampratas. PrieSingai, pirmasis prieSingybes arba opozicijos tipas aptinkamas realiy objekty lygmenyje, nes nei vieno realaus objekto tapatybe negali biiti apibreiiama pagal opozicijos santykj su kitu objektu; jis turi savo realybq, nepriklausomq nuo Sios o p o ~ icijosK. Antagonizmas panaikina rencini pobudj." Taigi jei iki Siol teoriniame paCiq identifikacijos galimybq: jei egzistuoja diskurse dominavo ekvivalencijos, t.y. palyantagonizmas, aS negaliu visiSkai buti savimi, ginimo ir sutapatinimo logika, presuponuojanti taCiau man oponuojantijega taip pat negali biiti buties pozityvumq, Laclau/Mouffe tvirtina savimi. Tai igalina "Grieitai kalbant, antagonizmas nera nei Laclau / Mouffe suformuluoti tokiq iSvadq: "jei visuomenes viduje, nei iioreje;veikiau jis sukuria visuomene niekada nera skaidri sau, nes negali visuomenes ribas, jos negalimybq galutinai konstituotis kaip objektyvi sritis, tai reiikia, jog konstit~otis."'S~ocialumo riba turi biiti duota ir antagonizmas niekada nera visiSkai skaidrus, socialumo viduje kaip kaikas, kas ji paneigia, nes jis negali visiSkai iStirpdyti visuomenes sugriauna jo ambicijas konstituoti baigtinq esati. Tai igalina "Grieitai kalbant, antagonizmas nera nei Laclau / Mouffe suformuluoti tokiq iSvadq: "jei visuomenes viduje, nei iioreje;veikiau jis sukuria visuomene niekada nera skaidri sau, nes negali visuomenes ribas, jos negalimybq galutinai konstituotis kaip objektyvi sritis, tai reiikia, jog konstit~otis."'S~ocialumo riba turi biiti duota ir antagonizmas niekada nera visiSkai skaidrus, socialumo viduje kaip kaikas, kas ji paneigia, nes jis negali visiSkai iStirpdyti visuomenes sugriauna jo ambicijas konstituoti baigtinq esati. ~bjektyvumo".'~
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
