Abstract

The present study examines the expression of modality in the 16th century texts of Old Lithuanian, namely in Jonas Bretkūnas’ Postilė (1591) and Mikalojus Daukša’s Postilė (1599). The aim of the study is to compile the inventory of the modal markers and to give a description of semantic as well as structural features of the modals in the selected old Lithuanian writings. The results show that although the range of modal markers in the 16th century is wide and varied, the expressions of non-epistemic modality are more diverse than the expressions of epistemic modality. The former are expressed by the verbs reikėti ‘need to’, turėti ‘have to’, pareiti(s(i)) ‘have to’, gauti ‘get’, derėti ‘ought to’, the constructions būti privalu ‘be obligatory’ and būti valnu ‘be allowed’, while the latter are expressed by the adverb veikiai (veikiaus) ‘soon’ and the verbal form regis ‘it seems/seemingly’, etc. The greater variety of non-epistemic markers could have been determined by two factors. One of the factors may be that epistemic meanings were not as developed as non-epistemic meanings in the 16th century (it is compatible with the universal development of non-epistemic meaning into epistemic meaning in other languages). The other factor may be connected with the type of texts under study. Deontic meaning prevails in the 16th century texts due to their religious character. They instruct the reader how to follow God‘s commandments and thus live according to God‘s will.

Highlights

  • Reikšmingą vaidmenį klostantis modalinėms reikšmėms turi kontekstas

  • Subjektas geba atlikti veiksmą, išreikštą pagrindiniu sakinio predikatu, pavyzdžiui: (3) That kid can sing like Frank Sinatra. (Nuyts 2006, 3) ‚Tas vaikas gali dainuoti kaip Frankas Sinatra.‘ Deontinis modalumas, savo ruožtu, pirmiausia siejamas su valios aktais

  • The case of must, may, måste and can, Doctoral dissertation, Lund: Lund university

Read more

Summary

Neepisteminio modalumo raiška

Neepisteminio modalumo kategorija labai nevienalytė ir neretai apibrėžiama įvardijant neepisteminio modalumo tipus. Veiksmažodžiu reik(ė)ti bei analogiška predikatyvine konstrukcija su bendraties komplementu paprastai realizuojama nuo situacijos dalyvio nepriklausanti Kadangi analizuojami senieji lietuvių kalbos raštai – religinio pobūdžio tekstai, modalinė nuo situacijos dalyvio nepriklausančios būtinybės reikšmė esti objektyvus įpareigojimas, paremtas religine norma: kalbėtojas paprastai nėra modalumo šaltinis, jis tik perteikia, skelbia Dievo valią, pvz.:. (BP II 275,20) Priešingai nei analizuotuose senuosiuose tekstuose, dabartinėje lietuvių kalboje veiksmažodis reik(ė)ti kur kas dažniau reiškia subjektyvią nuo situacijos dalyvio nepriklausančią, deontinę būtinybę. Tirtuose senuosiuose lietuvių kalbos raštuose veiksmažodis reik(ė)ti pirmiausia sietinas su nuo situacijos dalyvio nepriklausančia Senųjų lietuvių kalbos raštų žanras, t.y. religinis tekstų pobūdis, galėtų būti ribojamasis veiksnys kalbant apie nuo situacijos dalyvio priklausančią būtinybę kaip apie vėlesnę reikšmę analizuojamo veiksmažodžio semantinėje struktūroje ir apskritai apie jos vietą modalinių reikšmių raidoje. Remiantis veiksmažodžių pareitis(i) ir prieitis(i) vartosena senuosiuose lietuvių kalbos raštuose, paliudytos reikšmės pateiktos lentelėje 3: PAREITIS(I)

Nuo situacijos dalyvio
Episteminė galimybė
Full Text
Published version (Free)

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call