The qualification problem of incitement against any nation, race, ethnic, religious or other group of people in Lithuanian criminal law

Abstract

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje dažnu atveju ikiteisminiai tyrimai dėl neapykantos kurstymo nutraukiami nepasiekus teismo, o teismuose didelė dalis asmenų, kurie kaltinami kurstę neapykantą, išteisinami nenustačius jų veiksmuose neapykantos kurstymo sudėties požymių, šiame tyrime aptariama neapykantos kurstymo kvalifikavimo Lietuvos teismų praktikoje problematika. Šio tyrimo tikslas yra atlikus sisteminę šios veikos analizę, įvertinti baudžiamosios atsakomybės už šiuos nusikaltimus taikymą EŽTT jurisprudencijos ir ultima ratio principo kontekste. Atliktas tyrimas parodė, kad nei Lietuvoje, nei tarptautiniu mastu nėra įtvirtinto bendro neapykantos kurstymo apibrėžimo, tačiau neapykantos kurstymas gali būti apibūdinamas kaip bet kokios formos neapykantos, nukreiptos prieš asmenį ar asmenų grupę, išsiskiriančią tam tikru požymiu, skleidimas, skatinimas ar pateisinimas. Neapykantos kurstymas tiek Lietuvos teisės aktuose, tiek tarptautiniuose dokumentuose, įtvirtintas kaip nusikalstama veika, už kurią privaloma bausti baudžiamosios teisės priemonėmis. Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje bei Danijoje neapykantos kurstymas gali pasireikšti asmens įžeidimu ar žeminimu, tačiau Vokietijoje kurstant neapykantą turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis. Tuo tarpu, Latvijoje neapykantos kurstymas gali pasireikšti per asmenų teisių ribojimą ar privilegijų suteikimą. Panašiai neapykantos kurstymas vertinamas ir Prancūzijoje, kur jis gali pasireikšti asmenis diskriminuojant, tačiau reikalinga įrodyti, kad neapykantos kurstymas sukėlė realius pavojingus padarinius – diskriminaciją, neapykantą ar net smurtą. Neapykantos kurstymo kvalifikavimas Lietuvoje nevisiškai atitinka EŽTT praktiką, kadangi Lietuvoje neapykantos kurstymu laikytini konkretūs ir tiesiogiai kurstantys neapykantą teiginiai, kai EŽTT neapykantos kalba pripažįsta ir netiesioginį neapykantos kurstymą, be to, priešingai EŽTT praktikai, Lietuvoje dažnu atveju vieno neapykantą kurstančio komentaro negana baudžiamosios atsakomybės taikymui, nes baudžiamosios atsakomybės taikymas už neapykantos kurstymo nusikaltimus Lietuvoje suvokiamas kaip ultima ratio priemonė, kai neapykantos kurstymo veiksmų pavojingumą pagrindžia jų sistemingumas ir reali grėsmė baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.