Abstract
This article provides an alternative way of experimental investigation of lexical tones in the Baltics. The main idea holds on a presupposition that the phonetic basis of prosodic elements in question can be explained in a more appropriate way in terms of a combined analysis of acoustic correlates, rather than a selective one. The lexical tone in this case may be interpreted as a factor which determines the type of acoustic correlation. Ideally, the interdependence of that sort could be defined by mathematical functions. The analysis of the empirical basis provides clear evidence in the favour of such methodological approach. Phonetic data from both, the Latvian (Valmiera) and the Lithuanian (North Žemaitian) subdialects confirmed clearly that the highest level of the tone distinction can be reached by a combined analysis of the pitch slope, pitch jerk and the duration of the long accented vowels. These results have arguably improved the interpretation of the phonetic tone structure and shed a new light on the typological links between the Baltic dialects. Finally, it presupposes that the phonetic nature of prosodic elements in some degree depends on a methodological way we choose for the investigational purposes.
Highlights
Augant vienos tematikos darbų skaičiui, natūralu, išplečiama diskusinė erdvė, sukaupiama daugiau empirinių duomenų, užfiksuojama naujų kalbinių faktų, kuriems interpretuoti ankstesnių nuostatų ar metodologinių priemonių kartais nebepakanka
Reikia būti atsargiems ir nepamiršti, kad iš pažiūros identiško akustinio piešinio garsai kalbos vartotojų gali būti suvokiami skirtingai
Vis dėlto lieka atviras klausimas, ar tokia matematine procedūra iš akustinės garso schemos eliminuotas, pavyzdžiui, trukmės veiksnys iš tikro yra antraeilės svarbos ir niekaip neprisideda prie akustinio garso efekto kūrimo? Suprantama, tokiu metodologiniu keliu einant, dėmesį siekiama sukoncentruoti į vieną konkretų požymį, norima išryškinti diferencinę jo galią, tačiau akivaizdu, kad anksčiau įvardytoji problema lieka neišspręsta, niekaip neįrodomas pasirinkto išvestinio rodiklio potencialas tiksliai atspindėti, Sieverso žodžiais kalbant, visuminį garso efektą[2]
Summary
Augant vienos tematikos darbų skaičiui, natūralu, išplečiama diskusinė erdvė, sukaupiama daugiau empirinių duomenų, užfiksuojama naujų kalbinių faktų, kuriems interpretuoti ankstesnių nuostatų ar metodologinių priemonių kartais nebepakanka. Dėl šios priežasties naujesne logine ašimi tolimesniems priegaidžių tyrimams galėtų būti prielaida, kad tiriamųjų segmentų toninį pobūdį geriau charakterizuoti ne pagal pavienius rodiklius (ir apie diferenciaciją spręsti iš šių rodiklių sudarytų imčių skirtumo statistinio reikšmingumo), o jų kombinacijas, kurių narių priklausomybę būtų galima bandyti apibrėžti matematinėmis funkcijomis (skaičiuoti jų koeficientus). Baltų kalbų priskyrimas prie kontūrinio tono kalbų suponuoja, kad akustinį šios kalbinės grupės priegaidžių paveikslą visų pirma formuoja horizontalusis tono kitimas (skiemeniniu lygmeniu), o funkcinė jo išraiška bendruoju atveju yra perteikiama kylančio ir krintančio tono opozicija
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
