Abstract
This article deals with materials and data on the manuscripts that were present in the personal archive of Martin Ludwig Rhesa (or Ludwig Jedemin Rhesa, 1776–1840) – professor at the University of Königsberg, scholar of folklore, editor and researcher of the Bible, Church historian, publisher of Kristijonas Donelaitis’s “Metai” and his fables. These manuscripts are traditionally referred to in Lithuanian literary historiography as the Rhesa Archive. The history of the manuscripts’ preservation after 1840 is described: relocation to the Royal Secret Archive in Königsberg, the placing of a part of the archive in the State Archive of Gdańsk in 1903, and its appearance in Lithuanian libraries after the Second World War. The principal aim of this study is to determine the manuscripts that had belonged to Rhesa’s personal archive in the 19th c., i.e., to reconstruct his previous archive. It is sought to determine the current location where it is being kept (the library or fund). In evaluating Rhesa’s attempts to collect sources on the Lithuanian language, literature, history, and folklore, the scholarly and cultural interests that these writings attest to are demonstrated.
Highlights
39 VM prie 7 su Rėzos archyvu susijusių įrašų, daugiausia žodynų, nubrauktas žodis verschollen ir įrašyta dabartinė saugojimo vieta (LMAVB ir LLTIB) bei signatūra
Paruošė Lietuvos TSR mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius, vadovaujant direktoriaus pav
Summary
Pirmasis Martyno Liudviko Rėzos (Martin Ludwig Rhesa, Ludwig Jedemin Rhesa, 1776–1840) biografas Friedrichas Wilhelmas Schubertas (1799–1868) 1855 m. pateikė daug faktų apie jo gyvenimą, profesinę ir mokslinę veiklą bei asmeninę biblioteką. Jis pranešė apie savo užmojį parengti naują lietuvių kalbos žodyną ir kaip pagrindą nurodė Rėzos palikime esančius senuosius rankraštinius žodynus (ypač pabrėždamas Brodovskio žodyno vertę ir trumpai pristatydamas abu tomus: lietuvių–vokiečių kalbų kaip nebaigtą, o vokiečių–lietuvių kaip defektinį), bet jų saugojimo vietos tuomet dar nenurodė. Žodyne „Wörterbuch der Littauischen Sprache“ aprašydamas leksikografinius šaltinius, jis paviešino informaciją apie 9 rankraštinius žodynus jau kaip Rėzos palikimo dalį, saugomą. Bene pirma užuomina apie Rėzos rankraštiniame palikime esančias lietuvių dainas randama irgi Nesselmanno straipsnyje „Ʒur Kritik des littauischen Volksliedes“. Jis paskelbė apie 90 Rėzos asmeniniame archyve buvusių, bet leidinyje „Dainos oder Litthauische Volkslieder“ (1825) nepublikuotų dainų. Handschriften (Msc)“ („Bolzo, Hennigo ir Rėzos rankraščiai bei žemėlapiai, taip pat archyvo bibliotekoje atskirai sudėti rankraščiai“; toliau – VM). Iš Goethe’s ir Schillerio archyvo Weimare: Abrahamo Jakobo Penzelio, Johanno Wolfgango von Goethe’s ir Martyno Liudviko Rėzos laiškai dėl lietuvių dainų rinkinio Dainos oder Litthauische Volkslieder (1825).
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
