Abstract
The current article surveys the scope and the major assumptions of domestic critical discourse on literary translation from English into Lithuanian since 1990. The market conditions have changed enormously since Lithuania moved to a market-free economy and chose a democratic ruling system, thus affecting all the spheres of culture, including literary and translation production. Critical evaluation of quality, adequacy, norms and other related issues of literary translation does not seem to keep pace with a rapid production of literary translation. Since the publication of a textbook on translation by Armalytė and Pažūsis (1990), no other fundamental work has been published in this area. The current review of critical discourse on literary translation includes two major sources of periodical literature – that is, academic papers in scholarly magazines and critical reviews in newspapers and magazines targeting wider readership. The major aim of this review is to identify the potentials and limits of national critical discourse by examining topic areas, critical standards applied to the evaluation of actual translations, and some metadiscoursal issues.
Highlights
Pradėjus darbinę karjerą dažnai tenka išmokti naujų bendravimo modelių, naujų sakytinės ir rašytinės komunikacijos formų, naujų dalykinių, užsienio kalbų, skirtingų registrų supratimo ir vartojimo
Žiūrint į bendravimą lietuviškai su bendradarbiais (96%) ir su vadovais (96%)
Projekto tikslas – ištirti didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) vartojamų kalbų ir tautinės tapatybės santykį, numatyti su kalba susijusio tautinio identiteto išsaugojimo perspektyvas atliktos kiekybinės apklausos (TNS-Gallup, 2008–2009) duomenimis
Summary
Kad maždaug pusė tautinių mažumų atstovų jaučia lietuvių kalbos, ypač rašytinės, kompetencijos stoką, nepakankamą kalbinį pasirengimą darbo rinkai, kad dalis respondentų būtų linkusi tobulinti savo lietuvių kalbą. Kiekybiniais ir kokybiniais tyrimo metodais projekto tyrėjai analizavo trijų didžiųjų Lietuvos miestų, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, gyventojų kalbinį elgesį įvairiose gyvenimo srityse, taip pat ir darbe. Šio straipsnio tikslas ir yra atskleisti trijų didžiausių Lietuvos miestų, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, gyventojų kalbino elgesio darbo aplinkoje dabartines tendencijas, nustatyti miestiečių darbe vartojamas kalbas, kalbinės veiklos pobūdį, t. Y. sakytinės ir rašytinės kalbos vartojimo, kalbėjimo su skirtingais pašnekovais ypatumus, palyginti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų kalbinį elgesį darbe. Lietuviškiausias iš visų trijų miestų yra Kaunas – jame net 92,9% sudaro lietuviai, o didžiausia rusų tautinė mažuma siekia tik 4,4%.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
