Abstract

The influence of mechanical damage of the gas transmission pipelines on safe pipelines operation was researched in the article. The paper presents the main pipelines damage types with actual parameters and influence on operational parameters. The main pipeline Kaunas – Kaliningrad part, which was removed as no longer usable, was analysed. This damaged part was removed and changed to a new part by a responsible company. The hardness measurement and micro hardness measurement, chemical analysis, impact strength test, metallography analysis with an optical microscope were used in experiments. The analysed pipeline part was also regenerated by the computer software ANSYS, which works by the finite elements method. Straipsnyje nagrinėjama magistralinių dujotiekių mechaninių pažeidimų įtaka saugiam jų eksploatavimui. Darbe pateikti pagrindiniai vamzdynų pažeidimo tipai su jiems būdingais bruožais ir įtaka eksploataciniams parametrams. Ištirta magistralinio dujotiekio Kaunas – Kaliningradas dalis, kuri buvo pašalinta, kaip nebetinkama naudojimui. Tyrimams pasitelktas kietumo ir mikrokietumo matavimas, cheminės analizės tyrimas, smūginio tąsumo bandymas. Mikrostruktūros tyrimams naudotas optinis mikroskopas. Tiriamasis objektas buvo atkurtas kompiuterinės programos, veikiančios baigtinių elementų metodu, ANSYS erdvėje.

Highlights

  • Grūdelių matmenys ir jų matmenų pokytis Table 4

  • Assessment of a gouge and dent defect in a pipeline by a combined criterion, Engineering Failure Analysis, 36: 1–13

Read more

Summary

MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO MECHANINIŲ PAŽEIDIMŲ ĮTAKA SAUGIAM EKSPLOATAVIMUI

Mechaniniai pažeidimai yra vienareikšmiškai dažniausia vamzdynų avarijų priežastis (Cosham, Hopkins 2004). Europos dujotiekių avarijų priežastys procentais (Allouti et al 2013) Table 1. Kuri buvo pašalinta kaip neatitinkanti eksploatacinių parametrų, dėl mechaninių pažeidimų, esančių paviršiuje. Pagrindiniai įlenkimo parametrai yra (Alexander, Kiefner 1997): − įlenkimo gylis H – tai atstumas nuo žemiausios deformuotos vietos iki menamos nedeformuotos vietos viršutinės dalies; − vamzdžio geometrija, diametras D, sienelės storis t; − įlenkimo profilis (tolygus, staigiai kintantis, laip­ tuotas ir pan.); − darbinis slėgis p; − ciklinės apkrovos ribos. Pažeidimai su sienelės suplonėjimu (išskaptavimai), priskiriami pusiau elipsiniam defektui, kurį charakterizuoja parametrai (2 pav.) (Allouti et al 2011): − defekto ilgis 2c; − gylis a; − plotis W; − kreivumo spindulys δ.

Tyrimų metodika
Defekto įvertinimo baigtinių elementų metodu rezultatai
Smūginio tąsumo bandymo rezultatai
Vikerso kietumo matavimo rezultatai
Mikrostruktūros tyrimo rezultatai
Grūdelių matmenų pokyčio nustatymo rezultatai
Grūdelių mikrokietumo matavimų rezultatai
Full Text
Published version (Free)

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call