Abstract
The article analyses the importance of the admissibility of evidence in Lithuanian civil proceedings. The analysis of various sources of law allows to link the admissibility of evidence in civil proceedings not only with one of the features of evidence, but also with the objectives of this institute in civil proceedings: ensuring the quality of proof, the cost-efficient process, a fair and just trial, and other values.The reduction of the importance of the admissibility of evidence is essentially influenced by aspects related to the whole evidentiary process – the principle of free evaluation of evidence, the purpose of determination of material truth, and procedural norms establishing the judge as the final assessor of admissibility of evidence and facts. The objectives of the admissibility of evidence in civil proceedings make it necessary to find possible solutions that ensure a more appropriate relationship between the admissibility of evidence and the reasons of its importance.
Highlights
The reduction of the importance of the admissibility of evidence is essentially influenced by aspects related to the whole evidentiary process – the principle of free evaluation of evidence, the purpose of determination of material truth, and procedural norms establishing the judge as the final assessor of admissibility of evidence and facts
Iki šiol įrodymų leistinumas Lietuvos civilinio proceso teisėje buvo apibūdinamas tik kaip vienas iš įrodymų požymių, kuris pasireiškia keliais aspektais: 1) įrodymu gali būti laikoma tik iš įstatyme numatyto šaltinio ar įrodinėjimo priemonės gauta informacija (CPK) 177 str. 2 d.; 2) tam tikras bylos aplinkybes yra būtina nustatyti konkrečiais įrodymais (CPK 177 str. 4 d.); 3) draudimas naudoti įstatymo konkrečiai įvardytą įrodinėjimo priemonę tam tikroms aplinkybėms nustatyti (Mikelėnas et al, 2020, p. 392–393)
Trečioje dalyje prieinama prie išvados, kad dėl įrodymų leistinumo atliekamų funkcijų civiliniame procese yra privaloma siekti geresnio santykio su pastaraisiais šio instituto reikšmę lemiančiais veiksniais
Summary
Norint tinkamai išanalizuoti kiekvieną civilinio proceso teisės institutą, visada yra svarbu atskleisti jo tikslus. Iki šiol įrodymų leistinumas Lietuvos civilinio proceso teisėje buvo apibūdinamas tik kaip vienas iš įrodymų požymių, kuris pasireiškia keliais aspektais: 1) įrodymu gali būti laikoma tik iš įstatyme numatyto šaltinio ar įrodinėjimo priemonės gauta informacija (CPK) 177 str. Užtikrinančios įrodinėjimo kokybę, įtvirtintos ir Lietuvos civiliniame procese. Šio tikslo ir įrodymų leistinumo ryšys gali būti aiškinamas ir Lietuvos civilinio proceso teisėje žinoma taisykle, kad tik įstatymo nustatyta procesine tvarka gauta, pateikta, surinkta, ištirta ir įvertinta informacija gali būti įrodymu Atitinkamai įrodymų leistinumas turėtų būti suprastas ne tik kaip vienas iš įrodymų požymių, bet ir kaip teisės institutas, kuris pasižymi Lietuvos civiliniam procesui esminę reikšmę turinčiais tikslais, užtikrinančiais ir įgyvendinančiais: 1) įrodinėjimo kokybę; 2) ekonomišką ir operatyvų procesą; 3) sąžiningą ir teisingą procesą; 4) moralinį teismo sprendimo teisėtumą; 5) įstatymų leidėjo išskiriamas teisines vertybes
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
