The Implementation of the Discretion of the Contracting Authority while Terminating a Public Contract for a Material Breach

Deividas Soloveičik

doi:10.15388/teise.2020.116.4

Abstract

This publication is a scholarly research on two separate yet interconnected legal categories: the discretion of the contracting authorities in public procurement and their right to use a unilateral termination of the public contract for the material breach as a remedy. The author hereby contends that there is a two-phase test which must be used in each case when the question of discretion arises. Moreover, the author believes that the latter cognitive tool must be implemented during the both at the time of the procurement procedures and amid the execution of the public contract. The author also argues that the provisions of the Civil Code must not be solely referred to in cases of termination of a public contract and that the procurement principles must always be deployed alongside to make a rational decision regarding the exit of the public contract.

Highlights

Šia publikacija siekiama išanalizuoti atskirai ir tuo pačiu sujungti dvi savarankiškas teisines kategorijas: perkančiųjų organizacijų diskreciją viešuosiuose pirkimuose ir jų teisę pasinaudoti vienašaliu pirkimo sutarties nutraukimu dėl esminio pažeidimo kaip teisių gynimo priemone
This publication is a scholarly research on two separate yet interconnected legal categories: the discretion of the contracting authorities in public procurement and their right to use a unilateral termination of the public contract for the material breach as a remedy
The author hereby contends that there is a two-phase test which must be used in each case when the question of discretion arises

Summary

Contents lists available at Vilnius University Press

Šia publikacija siekiama išanalizuoti atskirai ir tuo pačiu sujungti dvi savarankiškas teisines kategorijas: perkančiųjų organizacijų diskreciją viešuosiuose pirkimuose ir jų teisę pasinaudoti vienašaliu pirkimo sutarties nutraukimu dėl esminio pažeidimo kaip teisių gynimo priemone. Perkančiosios organizacijos diskrecijos panaudojimas nutraukiant viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo tino perkančiųjų organizacijų administracinę diskreciją tais atvejais, kai tai buvo objektyviai būtina Publikacijos autoriaus nuomone, nėra tokių svarių ir (arba) pagrįstų argumentų, dėl kurių Meca byloje suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė negalėtų būti taikoma tais atvejais, kai ta pati organizacija buvo ir nutraukusi viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, ir tuo pačiu organizuoja naują pirkimą, kurio metu turi būti iš naujo įvertintas tiekėjo patikimumas. Sprendžiant dėl vienašalio sutarties nutraukimo esant esminiam pažeidimui perkančiosios organizacijos iniciatyva, turi būti vadovaujamasi ne tik Civilinio kodekso 6.217 straipsnio ir viešojo pirkimo sutarties nuostatomis, bet ir sistemiškai taikomos VPĮ 17 straipsnio teisės normos, remiamasi proporcingumo principu ir, kaip nurodoma anksčiau išanalizuotoje ESTT praktikoje, jam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Aptariamais atvejais yra negalima taikyti Civilinio kodekso 6.217 straipsnio be sisteminio VPĮ 17 straipsnio nuostatų įgyvendinimo

Specialioji literatūra

Teismų praktika

Kiti šaltiniai