Abstract
This article raises the question of whether the political scandals that take place in Lithuania have an effect on public trust in Lithuania’s state institutions and, if so, what kind of an effect can be perceived. The following institutions of the Republic of Lithuania were selected for analysis: the Government, the Parliament, the Institution of the President, the Special Investigation Service, and the State Security Department. The analysis covers the 2004–2016 years (inclusive) period. The links between political scandals and trust in state institutions are analyzed based on an institutional approach to changes in governmental trust, as well as a non-functional approach to political scandals and the results of empirical studies analyzing political scandals and their relation to governmental trust. In order to determine links between political scandals and trust in state institutions, a dynamic linear regression with time series data was performed. The analysis suggests that political scandals that took place in Lithuania during the period of 2004–2016 had a substantial impact on changes in public trust in state institutions. In the case of all institutions, a negative short-term impact of political scandals on trust in these institutions has been identified. The results of the analysis also reveal that the extent of the negative impact of political scandals may depend on the level of intensity of the escalation of political scandals in the media and the type of political scandal.
Highlights
Kaip atskleidžia mokslinių tyrimų skandalų tematika analizė, mokslininkų, analizuojančių politinius skandalus, nuomonė dėl skandalų daromos įtakos visuomenės pasitikėjimui valdžia nėra vienoda
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad neigiamas politinio skandalo poveikis valdžios vertinimui yra didesnis tais atvejais, kai į jį yra įsivėlęs ne vienas, bet keli valdžios atstovai ar institucijos, nes tokiu atveju visuomenė yra linkusi skandalui priskirti didesnę svarbą ir jį laikyti visų politikų veiksmus ar visos valdžios darbą atspindinčiu įvykiu[21]
Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis internetinės naujienų svetainės delfi.lt 2003 m. pab.–2016 m. duomenimis
Summary
Galima išskirti tris vyraujančius požiūrius į politinius skandalus, nusakančius jų sąryšį su pasitikėjimu valdžia – „neturintį pasekmių“ (angl. no-consequences), funkcionalų ir nefunkcionalų. Galiausiai, remiantis nefunkcionaliu požiūriu, yra laikomasi nuostatos, jog politiniai skandalai yra iš esmės nepalankus reiškinys demokratiniam valdymui, nes ne tik diskredituoja politikus, įsivėlusius į politinius skandalus, bet ir skatina neigiamą visuomenės nuomonę apie visą politinį elitą ir skepticizmą jo ir valdžios atžvilgiu. Kad abiejų šalių atvejais politiniai skandalai ne tik sumažino politikų, įsivėlusių į politinius skandalus, reitingus, bet ir turėjo neigiamą įtaką visuomenės pasitikėjimui JAV Kongresu ir Jungtinės Karalystės Parlamentu[19]. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad neigiamas politinio skandalo poveikis valdžios vertinimui yra didesnis tais atvejais, kai į jį yra įsivėlęs ne vienas, bet keli valdžios atstovai ar institucijos, nes tokiu atveju visuomenė yra linkusi skandalui priskirti didesnę svarbą ir jį laikyti visų politikų veiksmus ar visos valdžios darbą atspindinčiu įvykiu[21]. Detaliau aptarti veiksnius, galinčius turėti įtakos neigiamo politinių skandalų poveikio pasitikėjimui pasireiškimo mastui
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
