Abstract
This article deals with the problem of the phenomenological discourse as an methodological issue raised in the modernist Lithuanian painting of the second half of the twentieth century aiming to reveal the idea of motion in painting. In this case the abstract pictures by Kazimiera Zimblytė and Eugenijus Antanas Cukermanas, created in the eighth−tenth decades, have been chosen to discuss. Both artists are interested in abstract plastic idea – how to create the impression of a motion of a spot, plane, background on the canvas surface. The question is: how to explain the idea of motion in a painting, who does constitutes movement, what makes count as an object in motion, what produces a perception of movement in painting? Article approaches the idea of motion on the basis of painting with the reference to the theory of perception by phenomenologist Maurice Merleau-Ponty according to the following concepts: the relationship between figure and background, the visual field, the Chiasm.
Highlights
This article deals with the problem of the phenomenological discourse
as an methodological issue raised in the modernist Lithuanian painting of the second half
of the twentieth century aiming to reveal the idea of motion in painting
Summary
Straipsnyje susitelkiama į fenomenologijos diskurso taikymo Lietuvos XX a. antrosios pusės modernistinėje tapyboje problematiką siekiant paaiškinti judėjimo idėjos perteikimą tapybos kūrinyje. Antrosios pusės modernistinėje tapyboje problematiką siekiant paaiškinti judėjimo idėjos perteikimą tapybos kūrinyje. Abu menininkus domina abstrakčios plastinės idėjos – kaip sukurti paveikslo paviršiuje dėmės, plokštumos, fono judėjimo įspūdį. Pagrindiniai žodžiai: Cukermanas, Zimblytė, modernistinė tapyba, fenomenologija, judėjimo idėja. Antrosios pusės modernistinės tapybos tyrimuose vyrauja trys pagrindiniai dailėtyriniai požiūriai. Požiūris į tapybą kaip tikrovės (plačiąja prasme) atspindį, veidrodį, grįstas įsitikinimu, kad tapyba nurodo kažką esantį už jos sistemos ribų – pavyzdžiui, paveikslas kaip istorinio laikotarpio, jo socialinių, politinių, ideologinių veiksnių produktas. Antrosios pusės modernistinės tapybos tyrimuose, – tai tapybos kaip metakalbos samprata (tapyba apie tapybą, savirefleksija). Kad abstrakcija atsirado iš vis didesnio tikrovės (pvz., peizažo) abstrahavimo, o ne buvo angažuota kaip pirminė siekiamybė – t. Antrosios pusės modernistinės abstrakčiosios Lietuvos tapybos tebėra iš dalies susijusi su ko nors (konkretaus) vaizdavimu, su ekspresyviąja tapybos funkcija Svarbu turėti mintyje ir tai, kad didžioji dalis XX a. antrosios pusės modernistinės abstrakčiosios Lietuvos tapybos tebėra iš dalies susijusi su ko nors (konkretaus) vaizdavimu, su ekspresyviąja tapybos funkcija
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
