Abstract
The aim of this article is to demonstrate that memory is not identical with full consciousness. Memory is related to forgetting, but memory cannot be reduced to it. The errors and illusions of memory do not negate it because they can be discovered only within the context of the entirety of memory. On this account I agree with Paul Ricoeur, who warns against the inadmissible reduction of memory to memory pathologies. When Husserl analyses the problem of memory, he has to overcome the traditional distrust in memory, to show that memory is not a form of image consciousness, and to create a dynamic model of memory. First, I will show how the static understanding of memory as a set of copies works. Second, I will analyse how the concept of memory changes when it is correlated with reproductive presentification. Third, I will elaborate on how it is possible to identify false memories. Fourth, I will analyse how passive synthesis of associations manifests itself in memories. And fifth, I will demonstrate how memory is related to forgetting.
Highlights
Mano manymu, visiškai nepagrįstai priekaištauja Edmundui Husserliui, kad šis atmintį susieja vien su tapatybės reprodukavimu ir nenagrinėja atminties klaidų ir iliuzijų
Nors ir grindžiama vaizduote, yra daugiau nei vaizduotė, nes kaip ir portretinis paveikslas ne tik atskleidžia savo nerealumą, bet ir nurodo tą subjektą, kurio atvaizdas jis esąs (Husserl 2005: 275)
I will demonstrate how memory is related to forgetting
Summary
Šio straipsnio tikslas – parodyti, kad atmintis nėra tapati visiškam sąmoningumui. Edmundas Husserlis, analizuodamas atminties problemą, turi įveikti tradicinį nepasitikėjimą atmintimi, parodyti, kad atmintis nėra atvaizdų sąmonės forma, ir sukurti dinamišką atminties modelį. Atskleisiu, kaip veikia statiška atminties kaip kopijų rinkinio samprata, antra, išnagrinėsiu, kaip atminties samprata pakinta susiejant ją su reprodukuojančiu sudabartinimu, trečia, aptarsiu, kaip galima nustatyti klaidingus prisiminimus, ketvirta, analizuosiu, kaip prisiminimuose pasireiškia pasyvi asociacijų sintezė ir, penkta, pademonstruosiu, kaip atmintis yra susijusi su užmarštimi. Tačiau kalbėdama apie atmintį ir jos fenomenologiją autorė yra netiksli, o kartais net išsako klaidinančius teiginius. Mano manymu, visiškai nepagrįstai priekaištauja Edmundui Husserliui, kad šis atmintį susieja vien su tapatybės reprodukavimu ir nenagrinėja atminties klaidų ir iliuzijų. Keršytė savo interpretacijoje eina priešinga kryptimi ir bando parodyti, jog atminties klaidos ir užmarštis yra pačios atminties esmė.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
