Abstract
The article describes the syllabi of Lithuanian language subject for public and private schools prepared in 1905-1914 for the developing modern Lithuanian education system with the aim to determine the extent of representation of Žemaitė’s literary fiction. Referring to previous works by V. Pupšys, V. Pukienė, M. Karčiauskienė, A. Piročkinas and analysis of their sources, 9 syllabi of Lithuanian language and their recommended textbooks have been described in this article. The analysis has shown that Žemaitė first established herself in the Lithuanian education system as the author of the textbook Rinkinėlis vaikams, first published in 1904 and intended for primary schools. Žemaitė emerges as the author of short stories and a co-author of dramas for the first time in 1912 in the syllabus published by J. Kairiūkštis. The attention allocated to her and the list of her works is the same as for the majority of other fiction authors of the time. In 1912 M. Biržiška’s project of the Lithuanian language syllabus Žemaitė is referred to as one of the four women prose writers of the end of the 19th century among G. Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, and Lazdynų Pelėda.
Highlights
Tad iki 1905 metais pradėtos švietimo sistemos laipsninės pertvarkos sąlygų patekti Žemaitės kūriniams į griežtai kontroliuojamą valstybinę švietimo sistemą nebuvo, Vytauto Merkio, ištyrusio kone visą archyvinę medžiagą apie caro valdžios susektus nelegalios spaudos gabentojus 1892–1904 metais, Antano Tylos iš nelegalios lietuviškos spaudos gabenimo bylų ir pateiktų konfiskuotų knygų sąrašų „rekonstruotas“ rytų aukštaičio valstiečio bibliotekėlės vaizdas rodytų, kad šalia religinės literatūros didelę dalį sudarė kalendoriai ir lietuviški laikraščiai, kurie buvo komplektuojami (Merkys 1985, 88; Tyla 1978, 80–81)
Jablonskio 1906 metais parengtą, 1908 metais patvirtintą programą, greičiausiai todėl, kad ji, kitaip nei II mokytojų suvažiavimo ir 1906 metų programos, buvo patvirtinta (Pupšys 1980, 35)
Программа по литовскому языку для учениковь Сувалкскои гимназiи. 1908b, LVIA F 567, ap. 12, b. 7594, l. 43–44
Summary
Straipsnyje apžvelgiama Žemaitės kūrybos sklaida švietimo sistemoje nuo 1904 iki 1914 metų. Tad iki 1905 metais pradėtos švietimo sistemos laipsninės pertvarkos sąlygų patekti Žemaitės kūriniams į griežtai kontroliuojamą valstybinę švietimo sistemą nebuvo, Vytauto Merkio, ištyrusio kone visą archyvinę medžiagą apie caro valdžios susektus nelegalios spaudos gabentojus 1892–1904 metais, Antano Tylos iš nelegalios lietuviškos spaudos gabenimo bylų ir pateiktų konfiskuotų knygų sąrašų „rekonstruotas“ rytų aukštaičio valstiečio bibliotekėlės vaizdas rodytų, kad šalia religinės literatūros didelę dalį sudarė kalendoriai ir lietuviški laikraščiai, kurie buvo komplektuojami (Merkys 1985, 88; Tyla 1978, 80–81). M. Karčiauskienė yra atkreipusi dėmesį į aiškinamojo skaitymo pradmenis lietuviškoje mokykloje, tam tikslui ji trumpai pristatė ir lietuvių kalbos dėstymo situaciją, lygino mokyklines programas, aptarė ir naudotus vadovėlius 1905–1917 metais (Karčiauskienė 1958). Todėl šio tyrimo pirmasis uždavinys buvo bent apytikriai rekonstruoti iki Pirmojo pasaulinio karo egzistavusį švietimo sistemos vaizdą, konkrečiai tiriant rengtas lietuvių kalbos programas pradžios mokykloms, gimnazijoms ir specializuotoms valstybinėms ir privačioms mokykloms. Straipsnyje aptariamos 1905–1914 metų lietuvių kalbos programos, rengtos valstybinėms mokymo įstaigoms, taip pat įvairių draugijų privačioms mokykloms.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
