Abstract
This article analyses and compares the concept of power in elite and pluralist theories, particularly the work of Michels and that of the pluralists Lindblom and Woodhouse, with the aim of considering how power is interpreted within these theories. While elite theories emphasise the central role of the elite in shaping political change, pluralist theories oppose elite theories and do not attribute such a significant role to the elite. A comparison of elite and pluralist views on the issue of power consolidation, however, shows a basic assumption underlying the two bodies of work: for both, power is concentrated in the hands of the ruling elite, which is stable and which is slowly renewed with new members. Via direct or indirect assimilation, the ruling elite absorbs those connected with strategic state resources (military, economic, and so forth), and maintains its integrity and unity by, for instance, integrating opponents into state bureaucracy structures, or through the use of force, or assimilation or the creation of internal closure via internal rotation. Those not belonging to the elite – poor, marginal actors – are disconnected from the realisation of their interests.
Highlights
how power is interpreted within these theories
While elite theories emphasise the central role of the elite in shaping political change
for both, power is concentrated in the hands of the ruling elite
Summary
Vilfredo Pareto, ieškodamas alternatyvios stratifikacijos teorijos, kuri būtų konkurencingas atsakas tuo metu populiariai Karlo Marxo klasių teorijai, nemažai dėmesio skyrė socialinei morfologijai ir jos pokyčiams. Pareto valdantįjį elitą paskesnėje analizėje vadina valdančiąja klase nepagrįsdamas, kodėl tai buvo padaryta, bei pažymi, kad valdančioji klasė viduje yra nehomogeniška, ir vieni valdantieji turi daugiau įtakos, nei kiti (Pareto 1935 (II); 1575). Vis tik pateiktuose samprotavimuose išryškėja, kad valdančiojo elito ir valdančiosios klasės sąvokos yra vartojamos beveik sinonimiškai, nes kalbama apie aukštas politines pozicijas. Atkreiptinas dėmesys, kad asimiliuojamas tik valdomos klasės lyderis, kuris kartais gali priklausyti patiems valdomiesiems, tačiau neturėti įtakos tarp jų arba būti su juo susipriešinęs. Kaip valdantysis elitas gali eliminuoti jam grėsmę keliančius individus ir kontroliuoti savo cirkuliavimą: oponentų nužudymas, persekiojimas: nuo finansinio sužlugdymo, įkalinimo iki dalyvavimo viešumoje apribojimo, ištrėmimo arba socialinio atstūmimo, galiausiai oponentų įtraukimo į valdantįjį elitą mainais už paramą esančiam valdančiajam elitui (Pareto 1935 (II); 1787-96). Pabandžius susieti elito cirkuliavimą su metodais, tampa aišku, kad liūtiškieji metodai labiau sustiprina valdančiojo elito uždarumą, o lapės metodas elitą atveria ir praplečia
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
