Abstract
The goal of the paper is to present the development of welfare pluralism in the area of social services in EU and Lithuania. The characteristics, benefits and limitations of actors are analysed in the paper. The literature analysis was done in order to obtain conclusions. The results of analysis suggest the existence of different modes of social service provision in different European Countries. The different actors are dominating in the welfare market. The requirement for welfare pluralism is the equality of conditions and opportunities to participate in social service provision. The transition to welfare pluralism requires the establishment of social service funding and purchasing system.
Highlights
Pastaruoju dešimtmečiu socialinėje ir ekonominėje politikoje atsiranda naujos sąvokos ir koncepcijos, tokios kaip „mišri socialinių paslaugų rinka", „mišri globos ekonomika", kurios pabrėžia, kad teikiant socialines paslaugas kaip lygiaverčiai partneriai, turintys vienodas teises ir galimybes, dirba valstybės, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ar privačios įstaigos
Teisinė bazė keičiama ta linkme, kad būtų sudarytos lygios galimybės gauti finansavimą paslaugų teikimui tiek valstybės, tiek NVO ar privačioms socialinių paslaugų istaigoms, jeigu jos tenkina patvirtintus paslaugų teikimo reikalavimus ar standartus; pvz., Vokietijoje nuo 1994 metų veikia Globos draudimo įstatymas [4], pagal kurį klientai gali rinktis tarp tiesioginių globos paslaugų ir išmokų grynais, kurias jie gali mokėti šeimos nariams arba privatiems ar nevyriausybiniams globos paslaugų namuose teikėjams; D
Didžiausias pasikeitimas kuriant mišrią ekonomiką pastaraisiais metais buvo privataus sektoriaus - stacionarios globos ir slaugos namų - išaugimas
Summary
Pastaruoju dešimtmečiu socialinėje ir ekonominėje politikoje atsiranda naujos sąvokos ir koncepcijos, tokios kaip „mišri socialinių paslaugų rinka", „mišri globos ekonomika", kurios pabrėžia, kad teikiant socialines paslaugas kaip lygiaverčiai partneriai, turintys vienodas teises ir galimybes, dirba valstybės, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų (toliau - NVO) ar privačios įstaigos. Šios rinkos kūrimas reiškia paieškas alternatyvų, inovacijų, kaip integruoti ne pelno (valstybinių ir NVO) ir pelno (privačių) paslaugų teikėjus į bendrą paslaugų sistemą, kaip sukurti socialinių paslaugų rinką, kuri leistų klientui rinktis ir gauti geriausios kokybės paslaugas su mažiausiais kaštais valstybei. Mišrios socialinių paslaugų rinkos kūrimo procese svarbų vaidmenį vaidina šalyje taikoma socialinių paslaugų finansavimo sistema, kuri leis lengviau ar sunkiau pereiti prie mišrios paslaugų rinkos sukūrimo. Kaip rodo ES šalių patirtis, ten, kur socialinių paslaugų finansavimas yra centralizuotas (vykdomas centrinės valdžios), mišrios rinkos kūrimas vyksta lengviau negu tose šalyse, kuriose socialines paslaugas finansuoja vietos valdžia, tuo labiau kai didžioji finansavimo dalis - tai pačios vietinės valdžios įsteigtų įstaigų finansavimas. Straipsnyje analizuojamas mišrios socialinių paslaugų rinkos kūrimosi procesas ES šalių, tarp jų ir Lietuvos, praktikos pagrindu bandant išryškinti šios rinkos dalyvių - įvairių paslaugų teikėjų ypatybes, privalumus ir trūkumus
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
